Skundo aplinkybės

1. Skundas susijęs su a) mokslinio pasiūlymo, pateikto atsiliepiant į kvietimą teikti paraiškas pagal EB mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą, vertinimu ir atmetimu ir b) vėlesniu prašymo atlyginti žalą atmetimu.

2. 2009 m. rugpjūčio 18 d. skundo pateikėjas pateikė pasiūlymą[1] dėl Marie Curie Europos vidaus stipendijos karjeros raidai pagal kvietimą teikti paraiškas „FP7-PEOPLE-2009-IEF“ (septintosios bendrosios programos dalis). Kvietimą teikti paraiškas administravo Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga (toliau – Įstaiga)[2].

3. Agentūra pakvietė nepriklausomų ekspertų grupę padėti įvertinti pagal tą kvietimą gautus pasiūlymus. 2009 m. lapkričio 25 d. rašte Agentūra nurodė, kad pasiūlymą įvertino ekspertai vertintojai ir kad jis iš viso įvertintas 74,20 balo iš 100 (riba – 70 balų iš 100). Prie laiško pridėtoje vertinimo suvestinėje ataskaitoje greta penkių vertinimo kriterijų balų buvo pateiktos pastabos dėl pasiūlymo vertinimo, kurios buvo suskirstytos į „stiprybes“ ir „silpnybes“. Savo rašte Agentūra nurodė, kad, remdamasi nepriklausomų ekspertų atliktu vertinimu, Komisija pirmumo tvarka išdėstys ribinius dydžius pasiekusius pasiūlymus ir tada priims sprendimą dėl pasiūlymų, kurie turi būti atrinkti, sąrašo. Agentūra nurodė, kad lėšos bus skirtos 575 iš 1 857 projektų (iš visų pateiktų 2 398), kurie viršijo ribą.

4. Agentūra nurodė, kad tinkamu laiku priims oficialų sprendimą dėl skundo pateikėjo pasiūlymo. Ji taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jei pareiškėjai nebūtų patenkinti jų pasiūlymo vertinimo rezultatais ir norėtų pasinaudoti teisių gynimo procedūra, prašymas turėtų būti pateiktas iki 2009 m. gruodžio 25 d. Laiške buvo pastaba „Dėlteisių gynimo procedūros“,kurioje nurodyta, kad teisių gynimo procedūra bus susijusi su tuo, kaip pareiškėjo pasiūlymas buvo nagrinėjamas vertinimo ir tinkamumo patikros procese, ir kad tai nėra automatinis pakartotinis vertinimas.

5. 2009 m. gruodžio 22 d. Agentūra informavo pareiškėjus apie galutinę jų pasiūlymų būklę. Skundo pateikėjo pasiūlymas buvo priskirtas C kategorijai, kuri atitiko „Pasiūlymus,viršijančius ribas, tačiau dėl biudžeto išteklių trūkumo neatrinktus finansavimui ar rezervo sąrašui“. Iš bendrų statistinių duomenų matyti, kad šioje kategorijoje buvo 1 108 pasiūlymai, 575 pasiūlymai buvo rekomenduoti finansuoti (A kategorija), o 174 pasiūlymai buvo įtraukti į rezervo sąrašą (B kategorija).

6. Skundo pateikėjo teigimu, iš jo pasiūlymo vertinimo suvestinės ataskaitos matyti, kad vertintojai jo pasiūlymo nesuprato. Todėl skundo pateikėjas nusprendė, kad reikėtų pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo. Šis prašymas buvo pateiktas 2009 m. gruodžio 23 d. ir apėmė prašymą iš naujo įvertinti ataskaitos skirsnius, susijusius su pasiūlymo vertinimu pagal 1 kriterijų (Mokslinė ir technologinė kokybė) ir 5 kriterijų (Poveikis).

7. 2010 m. sausio 21 d. Europos Komisijos Mokslinių tyrimų generalinis direktoratas (DG RTD) patvirtino gavęs prašymą atlyginti žalą ir nurodė, kad atsakymas bus išsiųstas iki 2010 m. balandžio mėn. pradžios.

8. 2010 m. balandžio 28 d., skundo pateikėjui atlikus tyrimą dėl atsakymo nebuvimo, Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD jį informavo, kad atsakymas bus išsiųstas „perateinančias savaites“. 2010 m. birželio 10 ir 15 d. skundo pateikėjas dar kartą raštu kreipėsi į Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinį direktoratą ir Agentūrą, skųsdamasis dėl vėlavimo išsiųsti atsakymą. Skundo pateikėjas taip pat paklausė, ar būtų galima nurodyti ribas, kurias pasiekus jis būtų priskirtas A ir B kategorijoms. 2010 m. birželio 16 d. Agentūra pranešė skundo pateikėjui, kad atsakymą atsiųs labai greitai.

9. 2010 m. birželio 23 d. Agentūros direktorius pranešė skundo pateikėjo projekto koordinatoriui, kad prašymas atlikti pakartotinį vertinimą atmestas. Direktorius paaiškino, kad pasiūlymą peržiūrėjo vidaus vertinimo peržiūros komitetas (toliau – žalos atlyginimo komitetas), kurio užduotis – apsvarstyti, ar vertinimo procese nebuvo trūkumų, dėl kurių galėtų kilti pavojus sprendimui dėl pasiūlymo finansavimo ar nefinansavimo. Jis nurodė, kad Žalos atlyginimo komitetas nevertina paties pasiūlymo ir nekvestionuoja tinkamos kvalifikacijos ekspertų mokslinio vertinimo. Direktorius atkreipė dėmesį į tai, kad žalos atlyginimo komitetas padarė išvadą, jog nėra pakankamai įrodymų skundo pateikėjo prašymui dėl žalos atlyginimo pagrįsti, todėl pradinio vertinimo rezultatas yra teigiamas. Pridedama žalos atlyginimo komiteto apibendrinamosios bylos ataskaitos kopija. Ji nurodė, kad 2010 m. kovo 26 d. ir gegužės 5 ir 6 d. posėdžiavo šio kvietimo teikti paraiškas žalos atlyginimo komitetas, ir nusprendė, kad nėra pagrindo pritarti skundo pateikėjo prašymui dėl žalos atlyginimo. Ji taip pat paminėjo, kad Teisių gynimo komitetas išnagrinėjo ekspertų, dalyvavusių vertinant skundo pateikėjo pasiūlymą, profilius, ir padarė išvadą, kad visa komisija turi tinkamų ekspertinių žinių, kad galėtų įvertinti pasiūlymą pagal vertinimo kriterijus. Ji taip pat paminėjo, kad Teisių gynimo komitetas patvirtino, jog skundo pateikėjo pasiūlymo vertinimas buvo atliktas sąžiningai ir skaidriai, visapusiškai laikantis nustatytų vertinimo procedūrų.

10. 2010 m. lapkričio 1 d. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Dėl tyrimo dalyko

11. Ombudsmenas nusprendė pradėti šį tyrimą dėl šių įtarimų:

Įtarimai:

1) Skundo pateikėjo prašymas atlikti pakartotinį vertinimą, pateiktas per jo koordinatorių, buvo atmestas vien dėl to, kad nebuvo galima suabejoti ekspertų ir (arba) vertintojų vertinimu (skundopateikėjo žodžiais tariant, "nuorodos yra neklaidingos").

2) Buvo be reikalo delsiama išsiųsti i) patvirtinimą apie prašymo atlyginti žalą gavimą ir ii) galutinį atsakymą.

3) Komisija klaidingai neatskleidė tam tikros informacijos, susijusios su pogrupių vertinimu, t. y. aukščiausių ir žemiausių balų kiekvienoje A, B ir C reitingų grupėje.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad skundo pateikėjas nurodė, jog jo skundas yra prieš Komisiją, ir į svarbų Komisijos vaidmenį šioje srityje, ombudsmenas nusiuntė Komisijai prašymą pateikti nuomonę šiuo atveju. Tačiau nuomonę pateikė Agentūra. Savo pastabose skundo pateikėjas teigia manantis, kad Komisija yra tinkama institucija atsakyti šiuo atveju. Tačiau, vadovaudamasis savo įprasta praktika bylose, susijusiose su vykdomosiomis įstaigomis, ombudsmenas mano, kad šis atvejis visų pirma susijęs su įstaiga. Tačiau, atsižvelgiant į Komisijos vaidmenį, sprendimo kopija šiuo atveju taip pat bus nusiųsta Komisijos pirmininkui.

13. Savo pastabose dėl Agentūros nuomonės dėl tariamo vėlavimo šioje byloje skundo pateikėjas nurodo, kad Agentūra pateisina savo pavėluotą atsakymą, nurodydama neįprastai didelį prašymų atlyginti žalą skaičių. Teigdamas, kad tai yra aiškus požymis, jog Komisija turi problemų dėl savo ekspertų darbo kokybės, skundo pateikėjas informuoja ombudsmeną, kad norėtų sužinoti, kiek skundų pateikta vienai komisijai ir kiek skundų patenkinta (kiekvienai komisijai ir apskritai).

14. Ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjo prašymas iš tikrųjų yra atskiras įtarimas, t. y. kad Komisija nesinaudoja pakankamos kokybės ekspertų paslaugomis. Šis teiginys nepatenka į šio tyrimo sritį. Jis taip pat pažymi, kad, jo nuomone, šio tyrimo tikslais nėra būtina ieškoti informacijos šiuo klausimu. Jis pažymi, kad jei skundo pateikėjas norėtų gauti informacijos šiuo klausimu, jis turėtų kreiptis į Agentūrą.

15. Skundo pateikėjas savo pastabose nurodo, kad norėtų sužinoti 2010 m. IEF ribines vertes. Tačiau šis tyrimas susijęs tik su 2009 m. IEF. Ombudsmenas pažymi, kad dėl šio klausimo buvo pradėtas tyrimas byloje 2111/2011/RA (žr. 1 išnašą).

Tyrimas

16. 2010 m. lapkričio 30 d. ombudsmenas pradėjo šios bylos tyrimą. 2011 m. gegužės 6 d. Agentūra išsiuntė savo nuomonę, kuri buvo persiųsta skundo pateikėjui ir paraginta pateikti pastabas. 2011 m. birželio 2 d. skundo pateikėjas pateikė pastabas, o 2012 m. sausio 31 d. nusiuntė ombudsmenui papildomų pastabų.

Ombudsmeno analizė ir išvados

A. Teiginys, kad prašymas atlikti pakartotinį vertinimą buvo klaidingai atmestas

Ombudsmenui pateikti argumentai

17. Skundo pateikėjas tvirtina, kad jo prašymas atlyginti žalą buvo atmestas remiantis tuo, kad „prašytojai yra neklystantys“. Jo nuomone, tai reiškia, kad galima piktnaudžiauti sistema be jokių pasekmių. Jis stebisi, kodėl nėra tinkamų sistemų, leidžiančių atlikti tinkamą pakartotinį vertinimą, kuris taip pat padėtų spręsti klausimus, susijusius su galimais neteisingais vertintojų vertinimais ar pažeidimais. Skundo pateikėjui susidaro įspūdis, kad ES visiškai pasitiki vertintojais, kurie paskirsto milijonus eurų, neteikdami grįžtamosios informacijos ar antros nuomonės. Galiausiai, atsižvelgdamas į tai, ką jis vadina „prastu atsaku“ į jo prašymą atlyginti žalą, jis klausia, kodėl jam aptarti reikėjo trijų posėdžių ir kas buvo pasakyta apie pakartotinį vertinimą tuose posėdžiuose.

18. Agentūros teigimu, skundo pateikėjas puikiai žinojo apie teisių gynimo procedūros pobūdį, kuris aiškiai nurodytas jo gautame informaciniame rašte. Ji pabrėžė, kad tikrinama, kaip vykdomas vertinimas ir tinkamumo finansuoti tikrinimo procesas, ir pažymėjo, kad pasiūlymai nėra automatiškai iš naujo vertinami. Agentūra mano, kad teisių gynimo procedūrą atliko laikydamasi konkrečių procedūrinių reikalavimų ir kad nėra įrodymų, pagrindžiančių poreikį iš naujo įvertinti pasiūlymą.

19. Konkrečiai dėl teisių gynimo procedūros Agentūra nurodo Komisijos sprendimą dėl "Pasiūlymų teikimo taisyklių ir susijusių vertinimo, atrankos ir sutarčių sudarymo procedūrų"[3] (toliau - Taisyklės), kuriame paaiškinama, kaip teisių gynimo komitetas nagrinės pareiškėjų prašymus dėl teisių gynimo. Šį sprendimą Agentūroje toliau įgyvendina vidaus gairės dėl 7BP žalos atlyginimo procedūros, taikomos vertinant pasiūlymus ir tikrinant jų tinkamumą. Pagal vidaus gairių 8 punktą žalos atlyginimo komitetas gali nagrinėti tik tuos skundus, kurie susiję su pasiūlymo vertinimo nagrinėjimo trūkumais. Teisių gynimo komitetas neaptarinės ir nekvestionuos tinkamos kvalifikacijos ekspertų sprendimo ir pats pasiūlymo nevertins, sakė Agentūra. Tačiau tai nereiškia, kad pasiūlymas niekada nebus vertinamas iš naujo. Tam tikromis aplinkybėmis, nurodytomis vidaus gairėse, Komitetas gali rekomenduoti iš naujo įvertinti visą pasiūlymą ar jo dalį, „jei yra įrodymų, pagrindžiančių skundą ir rimtą problemą vertinant pasiūlymą, ir tikėtina, kad ši problema galėjo turėti neigiamą poveikį sprendimui („keliamas pavojus“), ar jį finansuoti, ar ne“.

20. Nagrinėdamas prašymą dėl teisių gynimo šiuo atveju, teisių gynimo komitetas nurodė atitinkamus dokumentus, susijusius su kvietimu ir vertinimu. Šie dokumentai žalos atlyginimo komiteto apibendrinamojoje bylos ataskaitoje išvardyti taip: skundas, pasiūlymas, vertinimo suvestinė ataskaita, vertintojų gyvenimo aprašymai, agentūros projekto pareigūno parengtas aiškinamasis raštas, kvietimo teikti paraiškas pareiškėjams skirtas vadovas ir specialiosios programos „Žmonės“ 2009 m. darbo programa.

21. Agentūra taip pat pabrėžė žalos atlyginimo komiteto išvadą, pagal kurią „Komitetas išnagrinėjo ekspertų, dalyvaujančių vertinant šį konkretų pasiūlymą, profilius ir padarė išvadą, kad visa komisija turi tinkamų ekspertinių žinių, kad galėtų įvertinti pasiūlymą pagal vertinimo kriterijus“. Teisių gynimo komitetas taip pat patvirtino, kad vertinimas buvo atliktas sąžiningai ir skaidriai, visapusiškai laikantis nustatytų vertinimo procedūrų.

22. Baigdama Agentūra teigia, kad teisių gynimo komitetas atidžiai atsižvelgė į visus šiuos elementus, kai nusprendė, kad nėra pakankamų įrodymų prašymui dėl teisių gynimo pagrįsti.

23. Remdamasis Agentūros pareiškimu, kad „komitetasnekels abejonių dėl tinkamos kvalifikacijos ekspertų grupių sprendimo“,skundo pateikėjas savo pastabose primygtinai teigia, kad tai reiškia, jog Agentūra mano, kad jos ekspertų grupė yra neklystanti. Tariamas šių ekspertų neklystamumas lemia neskaidrius ir nesąžiningus rezultatus, dėl kurių gali būti padaryta žala pareiškėjams ir Europos mokesčių mokėtojams. Skundo pateikėjas tvirtina, kad ekspertų pastabos rodo, jog jie nesuprato jo pasiūlymo ir kad tai turėjo neigiamą poveikį sprendimui finansuoti jo pasiūlymą arba jo nefinansuoti.

24. Atsakydamas į Agentūros argumentą, kad ekspertai, vertinę skundo pateikėjo pasiūlymą, buvo kompetentingi tai daryti, skundo pateikėjas teigia, kad jei tai būtų tiesa, tai reikštų, kad jie sąmoningai neteisingai įvertino jo pasiūlymą ir laikėsi savo darbotvarkės. Tačiau jis tvirtina, kad ekspertai nebuvo kvalifikuoti tinkamai įvertinti jo pasiūlymą. Gavęs "vadinamųjų" ekspertų sąrašą, skundo pateikėjas teigia, kad tarp ekspertų nebuvo pasaulinio lygio ar net antrosios klasės ekspertų iš jo mokslinių tyrimų srities. Tuo remdamasis jis teigia, kad ekspertai nebuvo pakankamai kvalifikuoti, kad galėtų įvertinti jo pasiūlymą. Jis pakartoja šį argumentą savo tolesnėse pastabose, kuriose, remdamasis ekspertų bendrai parengtu straipsniu, mano, kad jo pasiūlyme išdėstytas požiūris yra viršesnis už ekspertų požiūrį.

Ombudsmeno vertinimas

25. Ombudsmenas pažymi, kad, nustatydamas priežastis pradėti šį tyrimą, jis tinkamai atsižvelgė į skundo pateikėjo argumentą, kad turėtų būti bent jau „galimybė“ atlikti tolesnį esminį vertinimą, kai ginčijamas sprendimas dėl dotacijos paraiškos. Tačiau ombudsmenas taip pat pažymi, kad savo sprendime byloje 1793/2009/(JMA)MHZ, kuri taip pat buvo susijusi su pasiūlymo, pateikto pagal kvietimą teikti paraiškas pagal 7-ąją bendrąją programą, atmetimu ir kurioje skundo pateikėjas iš esmės teigė, kad pasiūlymo vertinimas iš esmės buvo klaidingas, ombudsmenas nurodė, kad mokslinių tyrimų pasiūlymų vertinimas kelia sudėtingų mokslinių klausimų, todėl jo peržiūra paprastai turėtų apsiriboti vertinimu, ar ginčijamo sprendimo motyvuose nėra akivaizdžios klaidos. Ombudsmenas taip pat pabrėžė, kad šis požiūris atitinka Sąjungos teismų taikomą standartą[4].

26. Ombudsmenas pažymi, kad Taisyklių 5.3 skirsnyje „Pagalba, tyrimai ir žalos atlyginimas“ nustatyta:

„(...)

[Pradiniame informaciniame rašte] taip pat bus nurodytas adresas, naudotinas, jei koordinatorius mano, kad nagrinėjant jo pasiūlymą buvo trūkumų ir kad dėl šių trūkumų kilo pavojus vertinimo proceso rezultatams. (...) Koordinatorius turėtų nurodyti kvietimo pavadinimą ir identifikatorių, numerį (jei yra), pasiūlymo pavadinimą ir santrumpą, taip pat išsamų tariamų trūkumų aprašymą. (...).

Tada bus sušauktas vidaus vertinimo peržiūros komitetas (toliau – skundų nagrinėjimo komitetas), kuris, taikydamas pradiniame informaciniame rašte aprašytą metodą, išnagrinės atvejus, kuriuos koordinatoriai pateikė iki pirmiau nurodyto termino. Skundai, kurie neatitinka šių sąlygų arba nėra susiję su konkretaus pasiūlymo vertinimu ar tinkamumo tikrinimu, nebus svarstomi.

Atsižvelgiant į svarstomus kvietimus, komitetas gali posėdžiauti įvairių sudėčių. Komiteto vaidmuo – užtikrinti nuoseklų tokių prašymų teisinį aiškinimą ir vienodą požiūrį į pareiškėjus. Ji teikia specialistų nuomones dėl vertinimo proceso įgyvendinimo, remdamasi visa turima informacija, susijusia su pasiūlymu ir jo vertinimu. Jis veikia savarankiškai. Pats komitetas pasiūlymo nevertina. Jei komitetas mano, kad tinkamumo patikros ar vertinimo procesas buvo nesėkmingas ir dėl to galėjo kilti pavojus sprendimui finansuoti pasiūlymą arba jo nefinansuoti, jis gali pasiūlyti nepriklausomiems ekspertams atlikti tolesnį viso pasiūlymo ar jo dalies vertinimą. Komitetas nekvestionuos tinkamos kvalifikacijos ekspertų grupių sprendimo.

Komitetą sudaro Komisijos darbuotojai, turintys reikiamų ekspertinių žinių teisiniais ir procedūriniais klausimais, S & T turinys ir (arba) informacinės sistemos, kurios skiriasi priklausomai nuo atvejų, kuriuos prašoma apsvarstyti. Jam pirmininkauja pareigūnas iš kito departamento nei tas, kuris atsakingas už kvietimą. Skambučių koordinatorius (arba kitas už kvietimą atsakingo skyriaus paskirtas asmuo) yra komiteto narys.

(...)

Teisių gynimo procedūra nepakeičia visiems Komisijos ieškiniams taikomų kanalų, t. y.: Komisijos generalinis sekretoriatas dėl gero administravimo kodekso pažeidimo (santykiai su visuomene); Europos ombudsmenas dėl netinkamo administravimo; Europos Teisingumo Teismas – dėl sprendimo, susijusio su fiziniu ar juridiniu asmeniu. Šiais kanalais taip pat gali naudotis pareiškėjai, norintys užregistruoti skundą pasibaigus pirmiau nurodytam terminui.“

27. Ombudsmenas pažymi, kad pirmiau nurodytos procedūros apima du etapus: pirmąjį etapą atlieka žalos atlyginimo komitetas, o prireikus – antrąjį etapą atlieka nepriklausomi ekspertai.

28. Pirma, žalos atlyginimo komitetas nagrinėja visas koordinatorių pateiktas bylas. Žalos atlyginimo komitetas nagrinėja tariamus pasiūlymų nagrinėjimo trūkumus, kad nustatytų, ar jie pakenkė vertinimo proceso rezultatams. Šiuo tikslu prašyme atlyginti žalą turi būti pateiktas išsamus tariamų trūkumų aprašymas. Jei teisių gynimo komitetas, išnagrinėjęs tariamus pasiūlymo nagrinėjimo trūkumus, nustato, kad buvo trūkumų, kurie galėjo pakenkti vertinimo proceso rezultatams, jis pats pasiūlymo iš naujo nevertina. Bet koks toks pakartotinis vertinimas atliekamas tik 2 etape.

29. Jei teisių gynimo komitetas mano, kad tinkamumo patikros ar vertinimo procesas buvo nesėkmingas ir dėl to galėjo kilti pavojus sprendimui dėl to, ar finansuoti pasiūlymą, jis pasiūlys, kad nepriklausomi ekspertai atliktų tolesnį viso pasiūlymo ar jo dalies vertinimą (procedūros 2 etapas).

30. Ombudsmenas supranta, kad šiuo dviejų etapų metodu siekiama išvengti situacijos, kai kiekvienas pareiškėjas, kuris yra nusivylęs naujienomis, kad jo pasiūlymui nebuvo skirtas finansavimas, apskundžia sprendimą, kad automatiškai gautų antrą nuomonę. Ombudsmenas mano, kad šis požiūris yra visiškai pagrįstas. Šis metodas reiškia, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo komitetas mano, kad tai tikslinga, pasiūlymai gali būti iš naujo įvertinti[5].

31. Ombudsmenas gali nustatyti tris priežastis, dėl kurių reikėtų atlikti išsamų pakartotinį vertinimą: i) jei prašytojas pateikia procedūrinių klaidų įrodymų, pavyzdžiui, jei akivaizdu, kad vienas procedūros etapas buvo praleistas; ii) jei pareiškėjas pateikia faktinių klaidų įrodymų, pavyzdžiui, jei ekspertai nurodo neteisingą pasiūlymą[6]; iii) jei pareiškėjas pateikia akivaizdžios vertinimo klaidos įrodymų.

32. Šiuo atveju skundo pateikėjas nepateikė įrodymų, kad per vertinimo procedūrą buvo padaryta procedūrinė ar faktinė klaida arba akivaizdi vertinimo klaida. Priešingai, iš skundo pateikėjo pastabų matyti, kad jis tiesiog nesutinka su ekspertų grupės atliktu esminiu moksliniu jo pasiūlymo vertinimu. Ombudsmeno nuomone, tokių įrodymų nepakanka pakartotiniam vertinimui pagrįsti.

33. Dėl skundo pateikėjo argumentų, susijusių su galimais vertintojų pažeidimais, ombudsmenas nurodo 19 punkte cituotas vidaus gaires, pagal kurias teisių gynimo komitetas gali rekomenduoti iš naujo įvertinti visą pasiūlymą arba jo dalį, „jei yra įrodymų skundui pagrįsti ir yra rimtų problemų vertinant pasiūlymą, ir kad ši problema gali turėti neigiamą poveikį sprendimui („kelia grėsmę“), ar jį finansuoti, ar ne“. Ombudsmenas supranta, kad tuo atveju, jei pareiškėjas pateiktų pažeidimo įrodymų (kurie patektų į „procesinės klaidos“ apibrėžtį), tai tikrai galėtų lemti pakartotinį vertinimą.

34. Iš šio sprendimo 26 punkte nurodytų nuostatų taip pat matyti, kad vertintojų darbą taip pat peržiūri Komisijos generalinis sekretoriatas, ombudsmenas ir teismai. Kalbant apie ombudsmeną, jo atliekamos peržiūros standartas neatspės nei žalos atlyginimo komiteto, nei vertintojų. Mokslinių tyrimų pasiūlymų vertinimas kelia sudėtingų mokslinių klausimų. Ombudsmenas mano, kad nagrinėjant tokio pobūdžio kaltinimus jo kontrolė paprastai turėtų apsiriboti vertinimu, ar ginčijamo sprendimo motyvuose nėra akivaizdžios klaidos. Ombudsmenė pažymi, kad šis požiūris atitinka Sąjungos teismų taikomą standartą[7].

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas nenustatė nė vieno netinkamo administravimo atvejo, atitinkančio skundo pateikėjo tvirtinimą. Nepaisant šios išvados ir atsižvelgiant į 34 punkte pateiktą teiginį dėl peržiūros lygio, kurį jis taikys siekdamas nustatyti, ar ginčijamo sprendimo motyvuose buvo padaryta akivaizdi klaida, ombudsmenas mano, kad šiame sprendime žalos atlyginimo komitetas galėjo pateikti išsamesnės informacijos apie savo svarstymus. Ombudsmenas pažymi, kad Agentūra jį informavo, jog Skundų nagrinėjimo komitetas tris kartus svarstė skundo pateikėjo pasiūlymą. Tačiau jis taip pat pažymi, kad savo apibendrinamojoje bylos ataskaitoje žalos atlyginimo komitetas tik informuoja skundo pateikėją apie i) dokumentus, su kuriais jis susipažino; ii) savo išvadą, kad komisija turėjo tinkamų ekspertinių žinių pasiūlymui įvertinti ir kad vertinimas buvo atliktas sąžiningai ir skaidriai, visapusiškai laikantis atitinkamų procedūrų; ir iii) bendrą išvadą, kad skundo pateikėjas savo skundui pagrįsti pateikė „nepakankamų įrodymų“. Ombudsmenas mano, kad Agentūra skundo pateikėjui galėjo pateikti išsamesnius paaiškinimus[8]. Todėl toliau jis pateikia dar vieną pastabą šiuo klausimu.

B. Įtarimas dėl vėlavimo

Ombudsmenui pateikti argumentai

36. Skundo pateikėjas teigia, kad buvo nepagrįstai delsiama išsiųsti jam i) patvirtinimą apie prašymo atlyginti žalą gavimą ir ii) galutinį atsakymą. Jis nurodo, kad gavimo patvirtinimui gauti prireikė viso mėnesio, o atsakymui į jo prašymą dėl žalos atlyginimo gauti – pusmečio. Jis teigia, kad tikisi gauti savo teisių gynimo prašymo rezultatą per vieną mėnesį, o galutinio pakartotinio vertinimo rezultatą – per tris mėnesius.

37. Savo nuomonėje dėl skundo Agentūra pateikia toliau nurodytą informaciją. Dėl i punkto Taisyklių 5.3 skirsnyje nustatyta, kad pirminis atsakymas skundo pateikėjams bus išsiųstas ne vėliau kaip per tris savaites nuo prašymų dėl teisių gynimo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju prašymų dėl žalos atlyginimo pateikimo terminas buvo 2009 m. gruodžio 25 d. 2010 m. sausio 21 d., t. y. praėjus keturioms kalendorinėms savaitėms, Komisija išsiuntė skundo pateikėjui gavimo patvirtinimą, tačiau ne vėliau kaip per 15 darbo dienų laikotarpį, nustatytą Komisijos gero administracinio elgesio kodekse. Agentūra paaiškina, kad šiuo atveju vėluota dėl Kalėdų atostogų laikotarpio ir itin didelio skundų (177), į kuriuos reikėjo parengti atsakymus, skaičiaus. Šiuo atžvilgiu Agentūra taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl išskirtinai didelio prašymų atlyginti žalą skaičiaus padidėjo pasiūlymų, pateiktų reaguojant į tris kvietimus teikti paraiškas dėl individualių stipendijų, skaičius (40 proc. daugiau, palyginti su 2008 m.). Dėl ii punkto Agentūra teigia, kad ji teisingai pateikė galutinį atsakymą 2010 m. birželio 23 d., nepaisant to, kad pradiniame 2010 m. sausio 21 d. atsakyme nurodyta, jog galutinio atsakymo galima tikėtis iki 2010 m. balandžio mėn. pradžios.

38. Apskritai Agentūra pripažįsta, kad dėl teisių gynimo procedūros buvo vėluojama. Ji apgailestauja dėl to, kad tokie vėlavimai iš esmės buvo neišvengiami, atsižvelgiant į tai, kad reikia laikytis griežtų procedūrų, o kiekvienam proceso etapui reikia skirti kuo mažiau laiko, kad jis būtų tinkamai atliktas, ir kad buvo pateikta daug prašymų dėl teisių gynimo. Agentūra nurodo, kad ji vis dėlto jau ėmėsi veiksmų, kad įsteigtų papildomą žalos atlyginimo komitetą šiai problemai ateityje sumažinti. Remdamasis savo patirtimi, susijusia su dideliu Žalos atlyginimo komiteto darbo krūviu, Agentūros direktorius dabar įsteigė papildomą Žalos atlyginimo komitetą, kad ateityje būtų užtikrintas greitesnis žalos atlyginimo prašymų nagrinėjimas.

39. Skundo pateikėjas nesutinka su Agentūros nuomone šiuo klausimu. Jei dėl atostogų agentūra negali patvirtinti, kad per savaitę gavo prašymą dėl žalos atlyginimo, ji turėtų atitinkamai atidėti terminą. Be to, jis teigia, kad taisyklėse nustatytas trijų savaičių terminas yra nepriimtinas. Be to, kadangi teisių gynimo komitetas tik svarsto, ar patenkinti prašymą dėl teisių gynimo, jis turėtų turėti galimybę tai padaryti per mėnesį nuo prašymo pateikimo. Jei pateikus prašymą dėl žalos atlyginimo pasiūlymas vertinamas iš naujo, visa procedūra neturėtų užtrukti ilgiau nei pradinė vertinimo procedūra, sako jis.

Ombudsmeno vertinimas

40. Ombudsmenas primena, kad skundo pateikėjas teigė, jog buvo nepagrįstai delsiama išsiųsti jam i) patvirtinimą apie prašymo dėl teisių gynimo gavimą ir ii) galutinį atsakymą. Ombudsmenas paeiliui išnagrinės šiuos du klausimus.

41. Kalbant apie i punktą, taisyklėse nustatytas trijų savaičių terminas pirminiam atsakymui į prašymus dėl teisių gynimo pateikti. Minėtas terminas skaičiuojamas nuo galutinės prašymų dėl teisių gynimo pateikimo dienos. Skundo pateikėjas teigia, kad tai yra pernelyg didelė suma. Ombudsmenas pažymi, kad Europos gero administracinio elgesio kodekso 14 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas laiškas ar skundas turi gauti gavimo patvirtinimą per dvi savaites. Tačiau Agentūra cituoja Komisijos kodeksą, kuriame nustatytas 15 darbo dienų terminas. Ombudsmenas nėra įsitikinęs, kad norint išsiųsti gavimo patvirtinimą reikia trijų savaičių arba 15 darbo dienų. Bet kuriuo atveju Agentūra nesilaikė šio termino.

42. Agentūros nurodyta priežastis buvo didelis prašymų atlyginti žalą skaičius. Atsižvelgiant į tai, kad gavimo patvirtinimą sudaro standartinis laiškas, dėl tokių prašymų skaičiaus paprastai neturėtų būti vėluojama. Tačiau ombudsmenas supranta, kad nagrinėjamas laikotarpis buvo Kalėdų atostogų laikotarpis. Jis mano, kad kandidatams, siekiantiems žalos atlyginimo, paaiškinti, kodėl atitinkamas gavimo patvirtinimas buvo atidėtas, būtų buvę tinkama laikantis gero administravimo principų. Šiuo klausimu jis pateiks dar vieną pastabą.

43. Dėl ii punkto ombudsmenas pažymi, kad taisyklėse nenumatytas joks terminas, iki kurio turi būti baigtas išsamus atsakymas dėl teisių gynimo procedūros. Šiuo atveju patvirtindama gavimą Komisija informavo skundo pateikėją, kad jis gali tikėtis atsakymo per tris mėnesius. Todėl ombudsmenas turi išnagrinėti, ar skundo pateikėjo prašymui dėl teisių gynimo išnagrinėti skirtas laikas apskritai galėtų būti laikomas pernelyg ilgu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

44. Ombudsmenas pažymi, kad Europos gero administracinio elgesio kodekso 17 straipsnyje (Pagrįstas sprendimų priėmimo terminas) nustatyta, kad:

„1. Pareigūnas užtikrina, kad sprendimas dėl kiekvieno institucijai pateikto prašymo ar skundo būtų priimtas per pagrįstą laikotarpį, nedelsiant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jo gavimo dienos. Ta pati taisyklė taikoma atsakymams į visuomenės narių laiškus ir atsakymams į administracinius raštus, kuriuos pareigūnas išsiuntė savo vadovams prašydamas nurodymų dėl priimtinų sprendimų.

2. Jei prašymas ar skundas institucijai dėl jame keliamų klausimų sudėtingumo negali būti išspręstas per pirmiau nurodytą terminą, pareigūnas apie tai kuo greičiau praneša autoriui. Tokiu atveju apie galutinį sprendimą autoriui turėtų būti pranešta per trumpiausią laiką.“

45. Šioje byloje 2010 m. gruodžio 24 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą atlyginti žalą, o pakartotinio vertinimo rezultatai jam buvo pateikti 2011 m. birželio 23 d., t. y. po šešių mėnesių. Tai gerokai viršija pirmiau nurodytame Kodekso straipsnyje nustatytą dviejų mėnesių terminą.

46. Tačiau ombudsmenas pažymi, kad atitinkamo klausimo sudėtingumas gali pateisinti ilgesnį laikotarpį. Šiuo atžvilgiu Agentūra paaiškino, kad skundo pateikėjo prašymą atlyginti žalą buvo vėluojama išnagrinėti dėl to, kad i) ji turėjo laikytis griežtų procedūrų ir daugumai šių procedūrų etapų prireikė neišvengiamo minimalaus laiko; ii) žalos atlyginimo komitetas iš viso turėjo išnagrinėti 177 prašymus dėl žalos atlyginimo. Jis pažymi, kad Agentūra taip pat išreiškė apgailestavimą dėl vėlavimo.

47. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjo prašymo atlyginti žalą nagrinėjimo vilkinimas šiuo atveju negali būti laikomas akivaizdžiai neproporcingu. Todėl ombudsmenas nenustatė nė vieno netinkamo administravimo atvejo, atitinkančio skundo pateikėjo tvirtinimą.

48. Be to, ombudsmenė pažymi, kad Agentūra ėmėsi priemonių, kad ateityje būtų išvengta vėlavimo. Siekdamas nustatyti šių priemonių veiksmingumą, ombudsmenas toliau pateikia papildomą pastabą[9].

C. Teiginys, kad Komisija klaidingai nepateikė tam tikros informacijos, susijusios su pogrupių atliktu vertinimu

Ombudsmenui pateikti argumentai

49. Skundo pateikėjas teigia, kad Komisija klaidingai nepaskelbė tam tikros informacijos, susijusios su pogrupių atliktu vertinimu, t. y. aukščiausiais ir žemiausiais balais kiekviename iš A, B ir C reitingų.

50. Savo nuomonėje Agentūra pirmiausia teigia, kad ši informacija neskelbiama, nes pats reitingo nustatymas yra Komisijos vidaus procesas, kuriam taikomos griežtos ir nustatytos taisyklės. Konkrečiau, atlikus vertinimą, visi pasiūlymai suskirstomi pagal bendrą balų skaičių darbo programoje nurodytame teminiame pogrupyje. Reitingą patikrina ir patvirtina vertintojai ekspertai. Taip pat reikėtų pažymėti, kad visų pogrupių sėkmės rodikliai yra vienodi, nes lėšos pogrupiams skiriamos atsižvelgiant į kiekvienam pogrupiui pateiktų pasiūlymų skaičių (žr. 2009 m. darbo programą, p. 7).

51. Kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1906/2006[10] 15 straipsnio 3 dalyje, „[p]ropės klasifikuojamos pagal vertinimo rezultatus. Sprendimai dėl finansavimo priimami remiantis šia eilės tvarka.“ A ir B kategorijų pasiūlymų eiliškumas skelbiamas CORDIS interneto svetainėje[11].

52. Agentūra taip pat teigia, kad vėliau susirašinėjant su skundo pateikėju nebuvo atsižvelgta į 2010 m. birželio 10 d. elektroniniu paštu pateiktą skundo pateikėjo prašymą paskelbti minimalius balus, kad jį būtų galima priskirti prie A ir B kategorijų. Pasikonsultavusi su Komisija, Agentūra sutiko atskleisti skundo pateikėjui šią informaciją: aukščiausias ir žemiausias balai kiekviename iš A, B ir C reitingų buvo: A kategorijoje aukščiausias balas – 90,7 žemiausias – 83,6; B kategorijoje aukščiausias balas – 83,5 žemiausias balas – 82,2; C kategorijoje aukščiausias balas – 81,8 žemiausio balo – 70,3.

53. Savo pastabose skundo pateikėjas teigia nesuprantantis, dėl kokių priežasčių Komisija (Įstaiga) dabar jam suteikia prašomą informaciją, nes jie pakeitė savo nuomonę šiuo klausimu[12].

Ombudsmeno vertinimas

54. Ombudsmenas pažymi, kad Agentūra skundo pateikėjui pateikė informaciją, kurios jis prašė. Jis mano, kad atliekant šį tyrimą nėra pagrindo toliau tirti šį klausimą.

C. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas užbaigia jį šiomis išvadomis:

Kalbant apie pirmąjį ir antrąjį kaltinimus, Agentūra nevykdė netinkamo administravimo.

Kalbant apie trečiąjį kaltinimą, tolesni tyrimai yra nepagrįsti.

Skundo pateikėjas ir Agentūra bus informuoti apie šį sprendimą.

Kitos pastabos

Atsakydamas į prašymus dėl žalos atlyginimo, žalos atlyginimo komitetas turėtų stengtis pateikti išsamesnes priežastis paaiškindamas, kodėl dėl prašymo nereikia atlikti pakartotinio vertinimo.

Agentūra turėtų stengtis kuo greičiau ir ne vėliau kaip per Taisyklėse nustatytą trijų savaičių terminą išsiųsti gavimo patvirtinimą. Jei ji nesilaiko šio termino, ji turėtų atsiprašyti ir pateikti paaiškinimus.

Siekdamas gauti konkrečios informacijos, kuri padėtų Agentūrai vykdyti įsipareigojimus, susijusius su būsima jos teisių gynimo procedūrų trukme, ombudsmenas būtų dėkingas, jei Agentūra jam praneštų apie vidutinę savo vėlesnių teisių gynimo procedūrų trukmę panašiose bylose, susijusiose su Europos vidaus stipendijomis.

 

P. Nikiforos Diamandouros

Priimta Strasbūre 2012 m. liepos 9 d.

---

[1] Atsakydamas į 2010 m. kvietimą teikti paraiškas, skundo pateikėjas pateikė patikslintą savo pasiūlymo versiją. Ombudsmenas šiuo metu nagrinėja to paties skundo pateikėjo skundą dėl jo 2010 m. pasiūlymo (byla 2111/2011/RA - Konfidencialu). Visų pirma skundo pateikėjas teigia, kad i) žalos atlyginimo komitetas neatliko tinkamos jo pasiūlymo vertinimo peržiūros, ii) Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga neteisingai atsisakė viešai paskelbti aukščiausius ir žemiausius balus, kurių reikia A, B ir C kategorijoms pagal 2010 m. Europos vidaus stipendiją (IEF), ir iii) Agentūra neteisingai atsisakė viešai paskelbti jo 2009 m. ir 2010 m. IEF pasiūlymų vertintojų vardus ir pavardes.

[2] Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga yra Europos Komisijos įsteigta finansavimo įstaiga, kurios tikslas – skatinti kompetenciją mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Ji valdo dideles Septintosios bendrosios programos dalis. Kaip vykdomoji įstaiga, ji daugiausia dėmesio skiria Komisijos užsakomosioms valdymo užduotims ir skatina veiksmingumą tenkinant mokslinių tyrimų bendruomenės poreikius. Nuo 2009 m. birželio 15 d. nepriklausoma agentūra buvo įsteigta 2007 m. Briuselyje Septintosios bendrosios programos įgyvendinimo laikotarpiui.

[3] Komisijos vertinimo proceso taisyklės (Pasiūlymųteikimo taisyklės ir susijusios vertinimo, atrankos ir skyrimo procedūros, 3 versija, 2008 m. rugpjūčio 21 d., COM (2008) 4617). Ombudsmenas pažymi, kad šios taisyklės buvo pakeistos 4 versija, priimta 2011 m. vasario 28 d. Komisijos sprendimu; OL 2011 L 75, p. 1.

[4] Žr. Europos ombudsmeno sprendimo byloje 1793/2009/(JMA)MHZ 21 punktą.

[5] Svarbu atskirti pasiūlymo peržiūrą (kurią atlieka žalos atlyginimo komitetas ir kuri yra šioje byloje nagrinėjamos procedūros etapas) ir pakartotinį vertinimą, kurį atlieka nepriklausomi ekspertai. Kaip nurodyta 26 punkte, „[tačiau] pats [teisių gynimo] komitetas pasiūlymo nevertina“.

[6] Ombudsmenas pažymi, kad, pavyzdžiui, byloje 705/2009/DK, susijusioje su Europos mokslinių tyrimų taryba, Komisija nurodė, kad žalos atlyginimo komitetas nustatė, jog rengiant skundo pateikėjo pasiūlymo vertinimo ataskaitą buvo padaryta faktinė klaida. Todėl Komisija nusprendė, kad skundo pateikėjo pasiūlymas turėtų būti iš naujo įvertintas ir persvarstytas. Klaida buvo ta, kad viename ataskaitos etape buvo paminėtas neteisingas projektas. Vertinimo ataskaitos vertinimo lape buvo nurodytas teisingas projekto pavadinimas, o grupės ir vertinimo ataskaitos vertintojų pastabose buvo nurodytas kitas projektas.

[7] Žr. 1999 m. kovo 6 d. Sprendimo Pfizer Animal Heath SA prieš Tarybą, T-13/99, Rink. p. II-1961, 169 punktą.

[8] Ombudsmenas pažymi, kad atsakydamas į skundo pateikėjo prašymą dėl žalos atlyginimo, susijusio su jo 2010 m. pasiūlymu, žalos atlyginimo komitetas stengiasi pateikti jam išsamesnius paaiškinimus.

[9] Ombudsmenas savo sprendime dėl bylos 705/2009/DK prieš Europos mokslinių tyrimų tarybą pateikė atitinkamą papildomą pastabą.

[10] 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1906/2006, nustatantis įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo Septintosios bendrosios programos veiksmuose ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos taisykles (2007–2013 m.), OL L 391, 2006, p. 1.

[11] Žr. ftp://ftp.cordis.europa.eu/pub/fp7/docs/calls/people/m-grantagreement-status-200905_en.pdf Taip pat žr. atitinkamus atnaujinimus.

[12] Žr. 1 išnašą.