Skundo aplinkybės

1. ES projektas MEDA/MAR/2005/017205 „Prestations d’assistance technique pour la gestion et la coordination du programme d’appui sectoriel à la résorption de l’habitat insalubre au Maroc“ (toliau – projektas) buvo reglamentuojamas sutarties su nuoroda „EuropeAid – 122495/C/SV/MA“ (toliau – sutartis) nuostatomis. Pastarąjį sprendimą 2006 m. spalio 10 d. priėmė Gruppo Soges ir Komisija.

2. 2008 m. gegužės 28 d. Gruppo Soges pasirašė perleidimo sutartį su Soges. Šiame susitarime buvo numatyta, kad jeigu Gruppo Soges būtų savanoriškai likviduota, kitas subjektas (Soges) perimtų Gruppo Soges sutartį su Komisija. 2008 m. gegužės 30 d. Gruppo Soges paprašė Komisijos leidimo perduoti Soges teises ir pareigas pagal sutartį.

3. Komisija patenkino minėtą „Gruppo Soges“ prašymą. 2008 m. rugsėjo 12 d. ji pasirašė sutarties pakeitimą, kuriuo pakeitė pagrindinį rangovą (pakeitė Soges į Gruppo Soges) ir pakeitė pagrindinio rangovo banko duomenis. Pagal pakeitimą kitos pradinės sutarties sąlygos liko nepakitusios.

4. 2007 m. gruodžio 28 d. skundo pateikėjas sudarė sutartį su Gruppo Soges dėl projekto eksperto darbo.

5. 2008 m. sausio–gegužės mėn. pagal projektą jis atliko keturias misijas, tačiau Gruppo Soges jam sumokėjo tik už vieną iš jų. Kai Soges perėmė sutartį, Gruppo Soges vis dar turėjo sumokėti skundo pateikėjui likusią 23 500 EUR sumą už tris komandiruotes.

6. Taigi skundo pateikėjas sudarė sutarties su Gruppo Soges priedą, kad būtų atsižvelgta į Gruppo Soges pakeitimą Soges. Priedas pratęsė jo pradinės sutarties trukmę iki 2008 m. lapkričio 30 d. ir numatė 24 dienas papildomo apmokamo darbo (daugiau komandiruočių). Visos kitos jo pradinės sutarties nuostatos liko nepakitusios.

7. 2008 m. antrąjį pusmetį skundo pateikėjas dirbo prie projekto su Soges ir jam buvo sumokėta už šį darbą. Tačiau Sogesas nesumokėjo jam Gruppo Soges mokėtinos sumos.

8. 2008 m. lapkričio 27 d. Italijos valdžios institucijos paskelbė Gruppo Soges bankrotą. Iki tos dienos ji nebuvo sumokėjusi skundo pateikėjui.

9. 2009 m. kovo 16 d. skundo pateikėjas informavo Komisiją apie tai, kas išdėstyta pirmiau, ir paprašė jos įstoti į bylą su Soges, siekiant užtikrinti, kad jis gautų mokėtiną sumą.

10. 2009 m. rugpjūčio 18 d. Soges informavo skundo pateikėją, kad pagal su Gruppo Soges pasirašytą perleidimo sutartį pastaroji pateikė Soges „skolų pagal sutartis, kurias perims Soges, sąrašą, o likusią dalį apmokės Gruppo Soges“[1]. Skundo pateikėjo nurodyta 23 500 EUR suma nebuvo įtraukta į šį sąrašą.

11. 2009 m. spalio 9 ir 13 d. skundo pateikėjas dar kartą raštu kreipėsi į Komisiją, pakartodamas savo prašymą sumokėti 23 500 EUR už darbą, susijusį su projektu.

12. 2009 m. lapkričio 10 d. Komisija atsakė į minėtą skundo pateikėjos korespondenciją. Ji informavo jį, kad perdavė jo skundą Soges.

13. 2009 m. lapkričio 19 d. Soges informavo Komisiją apie savo ketinimą sudaryti susitarimą su kai kuriais projekte dalyvaujančiais ekspertais, įskaitant skundo pateikėją, kuriam dar nebuvo sumokėta. Komisija nesutiko su šiuo siūlomu veiksmu.

14. 2009 m. lapkričio 20 d. skundo pateikėjas vėl kreipėsi į Komisiją dėl nesumokėto mokėjimo. Komisija atsakė 2009 m. gruodžio 18 d. raštu. Ji pakartojo, kad neturi sutartinių įsipareigojimų dėl pagrindinio projekto rangovo subrangovų.

15. 2010 m. sausio 15 d. Komisija sumokėjo Soges galutinį mokėjimą už projektą.

16. Vėliau skundo pateikėjas, kuriam nesumokėjo Gruppo Soges, Soges ar Komisija, kreipėsi į Europos ombudsmeną.

Dėl tyrimo dalyko

17. Skunde skundo pateikėjas teigė, kad Komisija veikė aplaidžiai, i) leisdama skirtingai vertinti to paties projekto ekspertus ir ii) neužtikrindama, kad pagrindinis Komisijos rangovas vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus ekspertams.

18. Jis teigė, kad Komisija turėtų sumokėti likusią sumą, mokėtiną už jo darbą įgyvendinant projektą, taip pat atlyginti žalą, t. y. iš viso 47 000 EUR.

Tyrimas

19. 2010 m. birželio 8 d. ombudsmenas pradėjo tyrimą ir paprašė Komisijos iki 2010 m. rugsėjo 30 d. pateikti nuomonę. Gavusi Komisijos nuomonę, ji buvo persiųsta skundo pateikėjui ir paraginta pateikti pastabas. 2010 m. lapkričio 3 d. skundo pateikėjas pateikė savo pastabas.

20. 2011 m. kovo 4 d. ombudsmenas padarė preliminarią išvadą dėl netinkamo administravimo ir pagal savo statuto 3 straipsnio 5 dalį, pasikonsultavęs su skundo pateikėju dėl šio pasiūlymo, pasiūlė Komisijai draugišką sprendimą.

21. 2011 m. gegužės 26 d. Komisija paprašė pratęsti atsakymo į ombudsmeno pasiūlymą dėl draugiško sprendimo pateikimo terminą.

22. 2011 m. liepos 27 d. Komisija atsakė į ombudsmenės pasiūlymą dėl draugiško sprendimo. Šis atsakymas buvo persiųstas skundo pateikėjui ir paragintas iki 2011 m. rugsėjo 30 d. pateikti pastabas.

23. 2011 m. spalio 21 d. ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti papildomos informacijos, susijusios su skundo pateikėjo skundu.

24. Komisija atsakė 2012 m. sausio 19 d. Šis atsakymas buvo nusiųstas skundo pateikėjui, kuris 2012 m. vasario 28 d. pateikė savo pastabas.

25. 2012 m. balandžio 2 d. ir birželio 4 d. skundo pateikėjas atsiuntė papildomą korespondenciją, susijusią su jo skundu.

Ombudsmeno analizė ir išvados

A. Įtarimas dėl neatsargaus elgesio

Ombudsmenui pateikti argumentai

26. Grįsdamas savo teiginį skundo pateikėjas teigė, kad Komisija veikė aplaidžiai, neužtikrindama, kad jos pagrindinis rangovas vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus ekspertams. Jis nurodė, kad informavo Komisiją, jog jam nebuvo sumokėta už darbą, kurį jis atliko pagal projektą. Tačiau, jo nuomone, Komisija tinkamai neatsakė. Be to, jis nurodė, kad jam nebuvo sumokėta, nes i) Komisijos pagrindinis rangovas buvo pakeistas ir ii) Komisija netinkamai stebėjo perėmimo sąlygas. Todėl ekspertams, kuriems nebuvo sumokėta iki perėmimo, visai nebuvo sumokėta. Skundo pateikėjo teigimu, Komisijos mokėjimai naujam pagrindiniam rangovui apėmė ekspertų mokesčius.

27. Savo nuomonėje Komisija pirmiausia nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja du skirtingi sutartiniai santykiai. Pirmasis buvo tarp Komisijos ir jos pagrindinio rangovo (iš pradžių Gruppo Soges, vėliau Soges), o antrasis – tarp pagrindinio rangovo ir skundo pateikėjo. Komisija pabrėžė, kad ji neturėjo jokių sutartinių santykių su skundo pateikėju. Šiuo atžvilgiu ji rėmėsi Bendrojo Teismo praktika [2] ir jos sutarties su pagrindiniu rangovu bendrosiomis sąlygomis [3]. Komisija nežinojo jos pagrindinio rangovo (iš pradžių Gruppo Soges, vėliau Soges) ir skundo pateikėjo sutarties nuostatų ir negalėjo kištis į tokios sutarties vykdymą. Visų pirma Komisija nurodė, kad ji „nemokėjo Soges konkrečios 23 500 EUR sumos, atitinkančios skundo pateikėjo reikalaujamą sumą“ir „žinojo apie paslaugas, už kurias ji sumokėjo Soges, ir, be kita ko, apie skundo pateikėjo suteiktas paslaugas, bet nieko kito“[4].

28. Komisija nurodė, kad ji negali stebėti, kaip pagrindinis rangovas vykdo savo įsipareigojimus skundo pateikėjui. Ji galėjo tik stebėti, ar tinkamai įgyvendinama jos sutartis su pagrindiniu rangovu. Šiuo atžvilgiu Komisija paprašė ir gavo Soges ir Gruppo Soges patikinimą, kad jų perleidimo sutartis yra suderinama su taikytina teise ir, visų pirma, kad po perėmimo bus apsaugoti Gruppo Soges kreditoriai. Tai taip pat reiškė, kad projekto pradžioje Gruppo Soges parinktą ekspertų grupę išlaikys Soges.

29. Komisija taip pat stebėjo „visas savo sutartis“su „Gruppo Soges“, siekdama užtikrinti, kad jas perimtų naujas pagrindinis rangovas „Soges“[5]. Tačiau ji nesikišo į Gruppo Soges, Soges ir jos ekspertų, įskaitant skundo pateikėją, sutartinius santykius.

30. Komisija susitiko su Gruppo Soges ir Soges ir sudarė pradinės sutarties pakeitimą. Šiuo pakeitimu Gruppo Soges buvo pakeistas Soges. Pakeitimu nebuvo automatiškai pakeistos Gruppo Soges ir jos ekspertų sutartys. Komisija pažymėjo, kad pats skundo pateikėjas pripažino, jog sudarė pradinės sutarties su Gruppo Soges priedą, kad perleistų savo sutartį Soges. Komisija nurodė, kad ji nežino šio priedo, kuris yra skundo pateikėjo, Gruppo Soges ir Soges sutartinių santykių teisinis pagrindas, nuostatų. Komisijos nuomone, minėtas priedas yra jos pagrindinio rangovo ir skundo pateikėjo konflikto šaltinis, atsižvelgiant į tai, kad Soges mano, jog ji neperėmė iš Gruppo Soges nesumokėto mokėjimo, kurio prašė skundo pateikėjas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad vykdydama sutartį su pagrindiniu rangovu ji neveikė aplaidžiai.

31. Dėl susitarimo, dėl kurio Soges ir ekspertai, kuriems nebuvo sumokėta, derėjosi 2009 m. lapkričio mėn., Komisija paaiškino, kad negali pritarti tokiam susitarimui. Tai būtų i) kišęsi į pagrindinio rangovo ir jo ekspertų sutartinius santykius; ii) pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir iii) neapmokamus ekspertus vertino kitaip nei kitus ekspertus.

32. Komisija nurodė, kad ji veikė deramai stropiai, kelis kartus klausdama pagrindinio rangovo apie likusias sumas, mokėtinas projekte dirbantiems ekspertams. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė savo 2009 m. balandžio 1 d., rugpjūčio 25 d. ir spalio 22 d. raštus, kurie buvo nusiųsti pagrindiniam rangovui, atsižvelgiant į neapmokamų ekspertų padėtį.

33. Galiausiai Komisija atmetė skundo pateikėjo tvirtinimą, nes nebuvo priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir tariamos žalos, kurią patyrė skundo pateikėjas. Ji taip pat nurodė, kad skundo pateikėjo reikalaujama suma buvo apskaičiuota savavališkai, atsižvelgiant į tai, kad Soges ir skundo pateikėjo ginčijama suma buvo 23 500 EUR, o skundo pateikėjas reikalavo 47 000 EUR, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių papildomus nuostolius, kuriais būtų galima pagrįsti tokį reikalavimą.

34. Savo pastabose skundo pateikėjas pabrėžė, kad įgyvendinant projektą ekspertai tiesiogiai bendradarbiavo su Komisijos delegacija Maroke, o ne su Soges ar Gruppo Soges. Nors projektas buvo sėkmingai įgyvendintas dėl eksperto darbo, jam nebuvo sumokėta. Komisija elgėsi nesąžiningai, teigdama, kad neturi jokių sutartinių santykių su ekspertais.

35. Be to, Komisija neatsižvelgė į tai, kaip Gruppo Soges elgėsi su savo ekspertais sutarties vykdymo metu, t. y. laiku nesumokėjo jų. Komisija neįspėjo ekspertų apie sunkią „Gruppo Soges“ finansinę padėtį ir tinkamai neprižiūrėjo „Gruppo Soges“ sutarties perdavimo „Soges“. Komisija turėjo užtikrinti, kad i) Gruppo Soges sutarties perdavimas Soges nedarytų poveikio neįvykdytiems projekto ekspertų mokėjimams ir ii) visas iš sutarties kylančias teises ir pareigas perimtų Soges iš Gruppo Soges. Priimdama Gruppo Soges ir Soges perleidimo sutartį, Komisija patvirtino Soges ir Gruppo Soges elgesį ekspertų atžvilgiu.

36. Skundo pateikėjas sutiko su Komisijos argumentu, kad likusi jam pagal projektą mokėtina suma buvo 23 500 EUR. Taigi jis pakeitė savo pradinį reikalavimą ir sumažino jį iki 23 500 EUR.

Ombudsmeno preliminarus vertinimas, po kurio buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

37. Kaip teisingai pažymėjo skundo pateikėjas, pagal patikimo finansų valdymo principą reikalaujama, kad Komisija atidžiai tikrintų įmonių finansinę padėtį, kai ji nusprendžia su jomis sudaryti sutartį dėl ES projekto vykdymo. Tačiau, kadangi 2006 m. Komisija sudarė sutartį su Gruppo Soges, o Gruppo Soges perėmė po dvejų metų (žinoma, dėl sunkios Gruppo Soges finansinės padėties), negalima teigti, kad šiuo atveju Komisija nesilaikė minėto įsipareigojimo.

38. Be to, pagal sutartį [6] pagrindinio rangovo pakeitimas buvo įmanomas tik Komisijai sutikus. Remiantis visų trijų Komisijos, Soges ir Gruppo Soges pasirašytu sutarties pakeitimu, atrodo, kad „Gruppo Soges teisės ir pareigos Soges buvo perduotos remiantis Komisijai suteiktomis garantijomis, kad perleidimas buvo suderinamas su visais taikytinais įstatymais, visų pirma, kad kreditoriai būtų apsaugoti“[7].

Ombudsmenas nesuprato, kodėl tuo metu Komisija neturėjo pasitikėti pirmiau minėtais patikinimais.

39. Bet kuriuo atveju Komisija neturėjo remtis tokiais patikinimais, o turėjo stebėti, kaip Soges jų laikosi.

40. Komisija teigė, kad 2009 m. balandžio 1 d., rugpjūčio 25 d. ir spalio 22 d. išsiųsdama laiškus Soges ji stebėjo, ar Gruppo Soges kreditoriai (t. y. ekspertai, kuriems Soges perėmimo metu Gruppo Soges dar nebuvo sumokėjusi) iš tikrųjų buvo apsaugoti. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas pažymi, kad 2009 m. rugpjūčio 25 d. laiške Komisija priminė Soges, kad „Gruppo Soges savanoriškai likvidavus bendrovę, Soges perėmė visus savo įsipareigojimus, įskaitant visų projekte dirbusių ekspertų apmokėjimą“[8]. Tame pačiame rašte Komisija pridūrė, kad „ji apmokėjo Soges už dvi sąskaitas faktūras (nuorodos Nr. 130 ir 397), kurių vertė 72 765 00 EUR, susijusias su [skundo pateikėjo] atliktu projekto darbu“[9]. 2009 m. spalio 22 d. rašte Komisija pakartojo, kad „pagal nuomos sutartį Soges perėmė iš Gruppo Soges visus juridinius aktyvius ir pasyvius santykius“.

41. Tačiau, ombudsmeno nuomone, Komisija šiomis aplinkybėmis gerai žinojo, kad pirmiau minėti veiksmai nebus veiksmingi.

42. Pirma, jei Komisija „stebėjo savo sutartis su pagrindiniu rangovu“, ji turėjo pagrįstai žinoti perėmimo sąlygas, t. y. kad Soges po perėmimo neprivalės atlikti visų mokėjimų ekspertams ir kad už kai kuriuos mokėjimus ir toliau bus tiesiogiai atsakinga Gruppo Soges. Antra, kai Komisijos buvo paprašyta patvirtinti Gruppo Soges ir Soges sudarytą perleidimo sutartį, jai buvo pranešta, kad Gruppo Soges turi finansinių problemų. Trečia, Komisija, sudariusi kelias sutartis su Gruppo Soges [10], pagrįstai žinojo, kad 2008 m. lapkričio 27 d. Italijos teismas paskelbė jos rangovo bankrotą. Iš to, kas išdėstyta pirmiau, aiškiai matyti, kad buvo mažai vilties, jog Soges arba Gruppo Soges vėliau sumokės ekspertams, kuriems iki perėmimo nebuvo sumokėta. Todėl ombudsmenas nesuprato, kodėl Komisija sumokėjo Soges galutinį mokėjimą už projektą.

43. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas nemanė, kad Komisija galėjo remtis akivaizdžiu faktu, kad ji neturėjo tiesioginių sutartinių santykių su ekspertais, įskaitant skundo pateikėją, ir kartu laikytis savo sutartinių įsipareigojimų pagrindiniam rangovui.

44. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas pažymėjo, kad Komisija pagrindiniam rangovui apmokėjo dvi sąskaitas faktūras [11], susijusias su skundo pateikėjo paslaugomis. Jis suprato, kad faktinis pirmiau minėto mokėjimo („effet utile“) tikslas buvo kompensuoti skundo pateikėjui už darbą, kurį jis atliko pagal sutartį. Atrodo, kad procedūriniu požiūriu Komisija veikė tinkamai, pagal sutartį atlikdama minėtą mokėjimą pagrindiniam rangovui. Tačiau ombudsmenas pažymėjo, kad susijusios sumos bent iš dalies nebuvo panaudotos nustatytam tikslui, nes skundo pateikėjas negavo visos jam priklausančios išmokos už darbą projekte. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl šios priežasties mokėjimo "effet utile"nebuvo įvykdyta, ombudsmenas nusprendė, kad Komisija neteisingai sumokėjo tik pirmiau nurodytą sumą.

45. Be to, ombudsmenas nurodė, kad aktyviai prašydama savo rangovų sąžiningai elgtis su ekspertais, dalyvaujančiais ES finansuojamuose projektuose, pati Komisija veikia sąžiningai [12]. Net jei Komisija neturi tiesioginių sutartinių santykių su tokiais ekspertais, tai, ar jos sutarties partneriai elgėsi sąžiningai, turėtų atlikti esminį vaidmenį Komisijai vertinant, ar sutartis buvo tinkamai įvykdyta.

46. Apibendrinant, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad Komisijai nepakanka raštu (-ais) ir gana neaiškiai informuoti pagrindinį rangovą, kad ji turėtų laikytis savo finansinių įsipareigojimų subrangovams. Komisija turėjo kitų priemonių, nes ji buvo sutarties su pagrindiniu rangovu šalis. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas pažymėjo, kad sutarties bendrųjų sąlygų 29 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Komisija gali sustabdyti mokėjimus pagrindiniam rangovui bet kuriuo atveju, už kurį jis buvo atsakingas ir kuris galėjo neigiamai paveikti projekto vykdymą. 2009 m. lapkričio 10 d. rašte, skirtame skundo pateikėjui, Komisija pati pripažino, kad „jei rangovų ir subrangovų santykiai daro neigiamą poveikį teikiamų paslaugų teikimui, Komisija gali numatyti sankcijas. Šios sankcijos gali būti finansinės baudos ir net sutarties nutraukimas“[13]. Galiausiai pagal sutarties sąlygų 7 punkto 5 dalį „rangovas imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad ekspertai visada turėtų reikiamą paramą …, kad galėtų atlikti savo misiją. Ji turėtų reguliariai pervesti lėšas Marokui, kad būtų užtikrintas sutartyje nurodytos veiklos vykdymas ir reguliarūs mokėjimai jos darbuotojams“[14].

47. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas padarė preliminarią išvadą, kad nepagrįsdama skundo pateikėjo mokėjimo prašymo Komisija nesielgė rūpestingai. Tai gali būti netinkamo administravimo atvejis. Todėl ombudsmenas, vadovaudamasis Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 5 dalimi, pateikė toliau pateikiamą pasiūlymą dėl draugiško sprendimo:

„Atsižvelgdama į ombudsmeno išvadas, Komisija galėtų pareikalauti, kad Soges sumokėtų skundo pateikėjui nesumokėtą sumą.“

Argumentai, pateikti ombudsmenui po jo draugiško sprendimo pasiūlymo

48. Atsakydama į ombudsmeno pasiūlymą dėl draugiško sprendimo, Komisija pareiškė, kad sutinka su šiuo pasiūlymu. Prie dubliko ji pridėjo atitinkamai 2011 m. kovo 23 d. ir 2011 m. gegužės 11 d. raštų kopijas. 2011 m. kovo 23 d. Komisija pateikė Soges užklausą dėl jos atsisakymo sumokėti skundo pateikėjui. Tą pačią dieną Soges atsakė raštu [15]. Dublike Soges pakartojo, kad įvykdė visus su projektu susijusius įsipareigojimus. Be to, Soges nurodė nesupratusi, kodėl Komisija nusprendė pareikšti poziciją dėl privačių asmenų ginčo. Ji taip pat pažymėjo, kad skundo pateikėjas nei inicijavo civilinį procesą prieš Soges, nei pateikė prašymą dėl mokėjimo tiesiogiai Gruppo Soges likvidatoriui. Tačiau Soges nusprendė pasikonsultuoti su išorės teisės konsultantu, kad pasiteirautų apie galimybę patenkinti skundo pateikėjo reikalavimą. Gavusi šį atsakymą, 2011 m. gegužės 11 d. Komisija nusiuntė Soges dar vieną raštą. Šiame rašte ji oficialiai paprašė Soges atlikti nesumokėtą mokėjimą skundo pateikėjui tokiomis sąlygomis: „Des lors, et à la demande du Médiateur nous vous invitons à régler de façon extra-judiciaire les factures du [plaignant] au titre de ses honoraires restés impayés“. Pasak Komisijos, Soges neatsakė į minėtą Komisijos prašymą iki to laiko, kai ji atsiuntė savo atsakymą į ombudsmeno draugiško sprendimo pasiūlymą.

49. Komisija taip pat pažymėjo, kad nesupranta, kodėl negalėjo remtis Italijos valdžios institucijų, atsakingų už likvidavimą, garantijomis dėl perėmimo sąlygų, t. y. kad bus apsaugotos kreditorių teisės. Komisija sutiko su pagrindinio rangovo pakeitimu tik gavusi minėtą Italijos valdžios institucijų patikinimą. Be to, Komisija sustabdė mokėjimus Soges, kai buvo priežasčių manyti, kad padėtis gali neigiamai paveikti projekto vykdymą. Ji atnaujino šiuos mokėjimus tik remdamasi pirmiau pateiktomis garantijomis. Vėliau Komisija neturėjo pagrindo sustabdyti mokėjimus, nes pagrindinis rangovas įvykdė savo pareigas.

50. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad ji negalėjo kištis į skundo pateikėjo ir Soges privačius sutartinius santykius ir nežinojo pagrindinio rangovo ir subrangovų sutarčių sąlygų. Be to, „Komisija neturi teisės užtikrinti, kad ekspertams būtų išmokamos jos rangovams pervestos lėšos“. Komisijai atlikus mokėjimą, rangovas privalo užtikrinti, kad ekspertams būtų laiku sumokėta.

51. Savo pastabose dėl Komisijos atsakymo į ombudsmeno pasiūlymą dėl draugiško sprendimo skundo pateikėjas nurodė, kad 2011 m. liepos 10 d. iš Soges jis gavo laiško, kurį pastaroji nusiuntė ES delegacijai Maroke [16], kopiją. Tame rašte Soges pasiūlė kompensuoti skundo pateikėjui už neapmokamas misijas pagal projektą, permokėdama jam už naujas paslaugas, kurias skundo pateikėjas teiktų Soges pagal būsimą (galbūt ES) projektą [17]. Skundo pateikėjas teigė esąs"pasipiktinęs, kad tokie pasiūlymai, beveik neteisėti, gali būti pateikti jam ir Komisijai". Skundo pateikėjas paprašė, kad jam būtų pranešta apie delegacijos atsakymą į šį raštą. Skundo pateikėjas taip pat pažymėjo, kad 2011 m. kovo 23 d. rašte Soges pažadėjo pateikti Komisijai išsamią išorės teisės konsultanto nuomonę dėl nesumokėto mokėjimo skundo pateikėjui. Tačiau ji to nepadarė.

52. 2012 m. sausio 19 d. Komisija, atsižvelgdama į ombudsmeno prašymą šiuo klausimu [18], pateikė pirmiau nurodytą atsakymą į ombudsmeno pasiūlymą dėl draugiško sprendimo. Komisija pirmiausia patvirtino, kad 2011 m. liepos 10 d. Soges raštas, kurį skundo pateikėjas nurodė savo pastabose, yra atsakymas į 2011 m. gegužės 11 d. Komisijos raštą Soges. Savo rašte Soges išreiškė norą rasti sprendimą dėl skundo pateikėjos padėties. Komisijos nuomone, tai buvo teigiama. Tačiau, pasak Komisijos, Soges nepasiūlė „jokio aiškaus galutinio sprendimo“šiuo klausimu, kuris akivaizdžiai priklausė nuo išorės teisinių konsultacijų, kurias ji gaus.

53. Komisija laikėsi nuomonės, kad 2011 m. liepos 10 d. Soges atsakymas negali būti laikomas tinkamu atsakymu į raginimą rasti neteisminį šio klausimo sprendimą dėl dviejų priežasčių. Pirma, Soges pasiūlė sumokėti skundo pateikėjui Komisijos prašymu, tačiau tik tuo atveju, jei išorės teisinė konsultacija leistų atlikti šį mokėjimą. Komisijos nuomone, pati ši sąlyga prieštarauja draugiško klausimo sprendimo principui. Antra, jei teisinė konsultacija uždraustų atlikti prašomą mokėjimą, Soges pasiūlytas alternatyvus sprendimas būtų per didelis skundo pateikėjo mokestis už būsimas hipotetines paslaugas, kurias jis teiktų Soges. Komisija nurodė, kad ji negali pritarti tokiam pasiūlymui, kuris grindžiamas dirbtiniu būsimų neaiškių paslaugų kainų padidinimu.

54. Komisijos nuomone, 2011 m. liepos 10 d. Soges atsakymas yra „daugiausia tarpinis atsakymas į jos raštą ir galimas pirmas žingsnis siekiant išspręsti Soges ir skundo pateikėjo ginčą“. Komisija pridūrė, kad negavo jokios kitos informacijos apie Soges teisinių konsultacijų rezultatus ar jokio kito pasiūlymo.

55. Komisija pareiškė, kad ji ir toliau stengsis padėti pasiekti galutinį šio klausimo sprendimą, primindama Sogesui savo pažadus. Ji taip pat ragina ją įgyvendinti savo pasiūlymus, kad būtų patenkintas skundo pateikėjo reikalavimas. Tačiau, kadangi Soges neturi sutartinių santykių su skundo pateikėju, Komisija negali priversti Soges laikytis sutartinių įsipareigojimų skundo pateikėjui.

56. Savo pastabose dėl pirmiau minėto Komisijos atsakymo skundo pateikėjas pagyrė ES delegacijos Maroke pastangas siekiant teigiamos jo skundo baigties. Tačiau jis nesutiko su Komisijos argumentais, kad i) ji negalėjo kištis į Soges ir jo privačius sutartinius santykius ir ii) ji nežinojo apie pagrindinio rangovo ir ekspertų sutarties sąlygas. Šiuo atžvilgiu jis nurodė, kad delegacija užtikrino veiksmingą projekto valdymą, nes sutiko skirti ekspertus, nustatė jų misijas ir sutiko su jų darbu. Skundo pateikėjas padarė išvadą, kad būtų teisinga jam mokėti tik už jo darbą įgyvendinant projektą.

57. Kitame 2012 m. balandžio 2 d. laiške skundo pateikėjas nurodė, kad per tą laiką jis gavo naujo Komisijos ir Soges susirašinėjimo kopijas [19]. Skundo pateikėjo teigimu, 2012 m. vasario 20 d. ES delegacija Maroke nusiuntė Soges dar vieną raštą, prašydama sumokėti skundo pateikėjui nesumokėtą sumą. 2012 m. kovo 14 d. raštu Soges atsisakė tai padaryti. Šiuo atžvilgiu ji teigė, kad i) Komisija sumokėjo Gruppo Soges, o ne Soges už skundo pateikėjo darbą, susijusį su projektu, todėl ii) Komisijos reikalavimas, kad Soges mokėtų skundo pateikėjui, buvo netinkamas. Skundo pateikėjas pakartojo, kad delegacija užtikrino faktinį projekto valdymą, todėl turi užtikrinti, kad jam būtų sumokėta už darbą.

Ombudsmeno vertinimas po jo draugiško sprendimo pasiūlymo

58. Ombudsmenas pažymi, kad po jo pasiūlymo dėl draugiško sprendimo ir tolesnių klausimų Komisijai, pastaroji susisiekė su Soges ir išsiuntė du oficialius ir įtikinamus raštus (2011 m. gegužės 11 d. ir 2012 m. vasario 20 d.), kuriuose aiškiai reikalaujama, kad Soges sumokėtų skundo pateikėjui. Ombudsmenas mano, kad tokių laiškų siuntimas Soges buvo tinkamas Komisijos veiksmas atsakant į ombudsmeno pasiūlymą dėl draugiško sprendimo.

59. Be to, atsakydama į ombudsmeno pasiūlymą dėl draugiško sprendimo, Komisija pareiškė, kad ji jam pritaria ir įsipareigojo toliau dėti pastangas, kad padėtų išspręsti šį klausimą, primindama Soges apie savo pareigą sumokėti skundo pateikėjui, neapribodama savo pastangų laiko. Todėl ombudsmenas supranta, kad Komisija ir toliau ragins Soges sumokėti skundo pateikėjui nesumokėtą sumą, nepaisant iki šiol gautų neigiamų atsakymų. Galima pagrįstai tikėtis, kad Komisija pasinaudos visomis turimomis priemonėmis, kad įtikintų Soges pakeisti savo poziciją. Be to, ombudsmenas tikisi, kad Komisija informuos jį ir skundo pateikėją apie savo būsimų ryšių su Soges rezultatus. Šiuo klausimu ombudsmenas pateiks dar vieną pastabą.

60. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą Komisijos įsipareigojimą, ombudsmenas nusprendė nutraukti bylą.

B. Išvada

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas tokią išvadą:

Jokie tolesni tyrimai nėra pagrįsti.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

Papildoma pastaba

Ombudsmenas tikisi, kad, nepaisant neigiamų atsakymų, kuriuos jis iki šiol gavo iš Soges, Komisija, ateityje palaikydama ryšius su Soges, toliau ragins ją sumokėti skundo pateikėjui nesumokėtą sumą. Galima pagrįstai tikėtis, kad Komisija pasinaudos visomis turimomis priemonėmis, kad įtikintų Soges pakeisti savo nebendradarbiaujančią poziciją. Be to, ombudsmenas tikisi, kad Komisija informuos jį ir skundo pateikėją apie savo būsimų ryšių su Soges rezultatus.

 

P. Nikiforos Diamandouros

Priimta Strasbūre 2012 m. liepos 9 d.

---

[1] Prancūzų kalba: „Gruppos Soges nous a indiqué une liste de dettes qui devaient être relevées par Soges, tandis que d'autres dettes, (...) restaient chez Gruppo Soges qui s'engageait à les payer directement“.

[2] 2010 m. birželio 29 d. Nutartis Mauerhofer prieš Komisiją, T-515/08, dar nepaskelbta.

[3] Sutarties bendrųjų sąlygų 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „pagrindinio rangovo ir subrangovo sutartimi nesukuriami sutartiniai santykiai tarp subrangovo ir Komisijos“.

[4] Prancūzų kalba: „(...) le montant de 23 500 EUR réclamé par le plaignant à Soges ne se reflète pas par un paiement d'un montant équivalent de la Commission à Soges. La Commission sait pour quelles prestations elle a rétribué Soges et, entre autres, pour les prestations exécutés par le plaignant, mais rien de plus.“

[5] Šiuo atžvilgiu ombudsmenas pažymi, kad jis gavo dar vieną skundą iš eksperto, dirbančio prie kito ES projekto. Pastarasis projektas buvo vykdomas pagal kitą Komisijos ir Gruppo Soges sudarytą sutartį, kurią vėliau perėmė Soges (skundas 1811/2009/(BB)FOR).

[6] Sutarties 7.6 straipsnis suformuluotas taip: prancūzų kalba Toute modification de la composition du consortium sans le consentement préalable du pouvoir adjudicateur est considérée comme un défaut d'exécution du marché.

[7] Komisijos, Gruppos Soges ir Soges pradinės sutarties pakeitimas buvo toks: „Le remplacement de Gruppo Soges par Soges est effectué (...) sur la base des assurances reçues du liquidateur de Gruppo Soges (...) qui certifie que le „Contrat de louage d'entreprise comprenant un engagement a formuler une offre irrévocable d'achat“ établi le 28 mai 2008 entre Gruppo Soges et Soges est conforme au droit et lois en vigueur, en particulier avec les règles concernant la liquidation des sociétés et celles sur la protection des droits des créditeurs.“

[8] Prancūzų kalba: „Nous tenons donc a rappeler vos obligations suite a la procédure dite de „liquidation administrativa coatta“ dont la société Gruppo Soges a fait l'objet, en particulier l'obligation de rémunérer tous les experts qui on travaille dans le cadre du contrat.“

[9] Prancūzų kalba: „Nous tenons aussi à rappeler que la Commission vous a verse 72.765,00 Euros au titre des honoraires de M. Tribillon objet des factures Soges Spa n° 130 et 397.“

[10] Kaip Komisija nurodė savo nuomonėje (draugiško sprendimo 23 punktas).

[11] Nurodyta 2010 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos rašte.

[12] Europos gero administracinio elgesio kodekso 11 straipsnyje nustatyta, kad „pareigūnai veikia nešališkai, teisingai ir pagrįstai.“Be to, ombudsmenas nuolat laikėsi tokios nuomonės: „nors Komisija veikia laikydamasi teisės aktų, kai ji nesikiša į rangovų ir subrangovų ginčus, nereikėtų nuvertinti įspūdžio, kad subrangovai yra palikti. Atsižvelgdamas į Komisijos pastangas priartinti Europą prie piliečių ir įkvėpti juos pasitikėjimo ES ir jos institucijomis, ombudsmenas mano, kad Komisijai naudinga imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų išvengta situacijų, dėl kurių piliečiai nepagrįstai susidarytų neigiamą įspūdį apie ES institucijas.“(Paimta iš ombudsmeno sprendimo dėl tyrimo savo iniciatyva OI/1/2006/TN, kurį galima rasti jo interneto svetainėje)

[13] Prancūzų kalba: „dans le cas ou la relation entre le contractant et les sous-traitants influence négativement la performance des services fournis, la Commission peut envisager des sanctions. Ces sanctions peuvent prendre la forme de pénalités financiers et aller jusqu'à la résiliation du contrat.“

[14] Prancūzų kalba: „L'attributaire prendra toutes les mesures nécessaires pour que ses experts aient en pastovence a leur disposition les appuis (...) requis pour l'accomplissement de leur mission. Il devra effectuer un transfert régulier des fonds au Maroc pour l'exécution des activités prévues dans le contrat et assurer le paiement régulier de son personnel.“

[15] Komisija prie savo nuomonės pridėjo šio atsakymo kopiją.

[16] Skundo pateikėjas prie savo pastabų pridėjo šio rašto kopiją.

[17] Prancūzų kalba: „Dans le cadre d'une cooperation avec [le plaignant], sur des projets futurs, nous comptons proposalr [au plaignant] des honoraires supérieurs au standard ordinaires et habituelles, afin d'atteindre l'obtention par le plaignant, d'une recette plus haute comme appui partiel a l'impossibilité d'un totale recouvrement des créances envers l'original et unique entreprise débitrice Gruppo Soges“.

[18] Ombudsmenas paprašė Komisijos a) paaiškinti, ar 2011 m. liepos 10 d. Sogeso laiškas ES delegacijai Maroke, Komisijos nuomone, yra tinkamas atsakymas į jos 2011 m. gegužės 11 d. laišką, ir, jei taip, b) paaiškinti, kokių tolesnių veiksmų šiuo klausimu ėmėsi ar ketina imtis Komisija.

[19] Skundo pateikėjas nepateikė šio susirašinėjimo kopijų.