Ši byla susijusi su tuo, kaip Europos Komisija nagrinėjo skundą, kurį 2006 m. jai pateikė 27 piliečių iniciatyvos (toliau – skundo pateikėjai), kovodamos su, jų nuomone, neigiamomis Vienos oro uosto plėtros pasekmėmis. Komisija padarė išvadą, kad atitinkami darbai buvo atlikti neatlikus privalomo poveikio aplinkai vertinimo (PAV), kurio reikalaujama pagal Direktyvą 85/337/EEB. Siekdama ištaisyti šį trūkumą, ji sutiko su Austrijos valdžios institucijomis, kad jos atliktų ex post PAV, kuo geriau modeliuodamos ex ante PAV ir suteikdamos galimybę visapusiškai įvertinti atitinkamų projektų poveikį aplinkai. Galutinė šios procedūros ataskaita Komisijai pateikta 2011 m. vasario mėn.

Skundo pateikėjai buvo nepatenkinti tuo, kaip buvo atliktas ex post PAV. Be kita ko, jie kritikavo tai, kad i) už atitinkamą procedūrą atsakinga institucija yra ta pati institucija, kuri išdavė leidimus atitinkamiems darbams ir todėl pateko į akivaizdų interesų konfliktą, ir ii) jie neturi galimybės pasinaudoti peržiūros procedūra, kaip numatyta atitinkamoje ES direktyvoje.

2008 m. skundo pateikėjai kreipėsi į Europos ombudsmeną (skundas 1532/2008). Išnagrinėjęs šį klausimą, ombudsmenas nusprendė, kad skundo pateikėjų argumentai dėl minėtų dviejų klausimų iš pirmo žvilgsnio atrodo pagrįsti ir kad tuo metu jis negalėjo padaryti išvados, jog Komisija užtikrino, kad ex post PAV būtų atliktas tinkamai. Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad procedūra tebevykdoma ir kad Komisija nurodė, jog pažeidimo bylą užbaigs tik įsitikinusi, kad Austrijos valdžios institucijos ėmėsi būtinų veiksmų, ombudsmenas nusprendė, kad šiame etape nereikia imtis tolesnių veiksmų. Todėl 2009 m. gruodžio mėn. jis baigė tyrimą ir aiškiai pareiškė tikįs, kad Komisija atsižvelgs į jo išvadas.

2010 m. lapkričio mėn. skundo pateikėjai vėl kreipėsi į ombudsmeną (skundas Nr. 2591/2010). Ombudsmenas pradėjo antrą tyrimą, kurio metu jis susipažino su Komisijos byla. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad byloje nebuvo jokio kito svarbaus Komisijos ir Austrijos valdžios institucijų susirašinėjimo tuo metu, kai buvo atliekamas ex post PAV. Konkrečiai kalbant, nebuvo jokių požymių, kad skundo pateikėjų tuo laikotarpiu pateikti pareiškimai buvo raštu aptarti su Austrijos valdžios institucijomis. Taip pat nepanašu, kad ombudsmeno sprendimas dėl skundo Nr. 1532/2008 būtų lėmęs tokį susirašinėjimą. Susiklosčius tokiai padėčiai ombudsmenas priėjo prie išvados, kad Komisija neatsižvelgė į jo pirmojo tyrimo išvadas. Todėl jis pateikė rekomendacijos projektą, kuriame Komisija raginama persvarstyti savo poziciją. Šis rekomendacijos projektas nebuvo sėkmingas.

Ombudsmeno nuomone, ši byla yra apgailėtinas pavyzdys, kai Komisija i) nesiėmė tinkamų taisomųjų veiksmų dėl aiškaus ES teisės pažeidimo svarbioje byloje ir ii) nusprendė nepaisyti ombudsmeno patarimo. Todėl, jo nuomone, reikėtų atkreipti Europos Parlamento dėmesį į šį klausimą. Todėl ombudsmenas baigė savo tyrimą pateikdamas specialų pranešimą Parlamentui.