Skundo aplinkybės

1. Byla susijusi su tuo, kad Komisija atmetė paraišką dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 [1].

2. Skundo pateikėjas dalyvavo viešajame konkurse EPSO/AD/148/09 – RO. 2010 m. gegužės 4 d. jis Europos personalo atrankos tarnybai (EPSO) pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su: i) tam tikra statistinė informacija apie kandidatų skaičių; ir ii) bibliografiją, kurią atrankos komisijos nariai naudoja testams pažymėti.

3. 2010 m. gegužės 7 d. elektroniniu laišku EPSO šį prašymą atmetė. Visų pirma EPSO atsakė, kad statistiniai duomenys gali būti rengiami tarnybos interesais, bet ne kandidatų prašymu. Kiek tai susiję su bibliografija, EPSO savo atsisakymą grindė atrankos komisijos darbo slaptumo principu.

4. Tą pačią dieną skundo pateikėjas nusiuntė EPSO dar vieną e. laišką, kuriame paaiškino, kad prašo leisti susipažinti su esamais dokumentais. Skundo pateikėjas paaiškino, kad neprašė pateikti naujų statistinių duomenų. Be to, jis teigė, kad EPSO negali remtis atrankos komisijos darbo slaptumo principu, kad pateisintų atsisakymą leisti susipažinti su bibliografija.

5. Atsižvelgdama į tai, EPSO paragino skundo pateikėją atnaujinti savo prašymą ir pateikti jį konkrečiu adresu; jis tai padarė 2010 m. gegužės 12 d.

6. 2010 m. gegužės 28 d. EPSO atmetė atnaujintą prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Dėl pirmojo prašymo aspekto EPSO nurodė, kad jokiame esamame dokumente prašoma informacija nebuvo pateikta tokia forma, kurią būtų galima atskleisti [2].

7. Dėl antrojo skundo pateikėjo prašymo aspekto EPSO padarė išvadą, kad prašomai bibliografijai taikytinas atrankos komisijos darbo slaptumo principas. Be to, EPSO teigė, kad pagal Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį, kuris turėtų būti laikomas lex specialis, Reglamentas 1049/2001, kuris, kaip patvirtinta teismų praktikoje [3], yra lex generalis, netaikomas. EPSO nuomone, tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis, lex specialis turėtų nukrypti nuo lex generalis taikymo. Tačiau EPSO informavo skundo pateikėją, kad jis gali pateikti Komisijai kartotinę paraišką dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais.

8. 2010 m. birželio 10 d. skundo pateikėjas pateikė kartotinę paraišką Komisijai, kuri 2010 m. birželio 15 d. išsiuntė gavimo patvirtinimą.

9. 2010 m. birželio 30 d. Komisija informavo skundo pateikėją, kad ji negalėjo surinkti visos informacijos, būtinos sprendimui dėl jo prašymo leisti visuomenei susipažinti su dokumentais priimti. Taigi Komisija pratęsė pradinį terminą kartotinei paraiškai išnagrinėti 15 darbo dienų pagal Reglamento 1049/2001 8 straipsnio 2 dalį. Komisija nurodė, kad sprendimą dėl kartotinės paraiškos priims iki 2010 m. liepos 23 d.

10. 2010 m. liepos 22 d. Komisija informavo skundo pateikėją, kad, deja, ji negalės priimti sprendimo iki nustatyto termino pabaigos. Komisija pridūrė, kad tai neturėtų būti aiškinama kaip numanomas kartotinės paraiškos atmetimas. Ji atsiprašė už šį papildomą vėlavimą ir nurodė, kad stengsis kuo greičiau priimti sprendimą.

11. Tą pačią dieną skundo pateikėjas nusiuntė Komisijai e. laišką, kuriame išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad Komisija nepriėmė sprendimo dėl jo kartotinės paraiškos. Be to, jis nurodė, kad 2010 m. birželio 30 d. ir 2010 m. liepos 22 d. Komisijos raštai nepakankamai pagrįsti. Skundo pateikėjas pridūrė, kad bet kuriuo atveju papildomas termino pratęsimas 2010 m. liepos 22 d. raštu prieštarauja Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001.

12. 2010 m. liepos 28 d. skundo pateikėjas pateikė šį skundą ombudsmenui.

13. 2010 m. rugpjūčio 6 d. Komisija priėmė sprendimą dėl kartotinės paraiškos. Nors ji leido susipažinti su tam tikrais dokumentais, susijusiais su statistine informacija, ji atsisakė leisti susipažinti su bet kokiais dokumentais, susijusiais su bibliografija.

Dėl tyrimo dalyko

14. Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas iš esmės pateikė šiuos įtarimus ir šį skundą, kurie buvo įtraukti į ombudsmeno tyrimą:

Įtarimai:

(1) 2010 m. liepos 22 d. atsakymo Komisija nemotyvavo.

(2) 2010 m. liepos 22 d. raštu Komisija nepagrįstai pratęsė atsakymo į kartotinę paraišką terminą.

Teiginys:

Komisija turėtų suteikti skundo pateikėjui galimybę nedelsiant susipažinti su prašomais dokumentais.

Tyrimas

15. 2010 m. rugsėjo 14 d. ombudsmenas pradėjo įtarimų ir ieškinio tyrimą ir paprašė Komisijos pateikti nuomonę.

16. Tą pačią dieną ombudsmenas informavo skundo pateikėją, kad tam tikri jo skundo aspektai, išdėstyti 17–19 punktuose, nebus tiriami.

17. Pirma, skundo pateikėjas teigė, kad EPSO neteisingai paprašė jo pateikti prašymą leisti naudotis tinkama tarnyba, užuot jį perdavusi tiesiogiai šiai tarnybai. Tačiau nepanašu, kad skundo pateikėjas būtų anksčiau kreipęsis į EPSO dėl šio teiginio. Taigi ombudsmenas padarė išvadą, kad šis teiginys nepriimtinas.

18. Antra, skundo pateikėjas teigė, kad EPSO klaidingai atmetė jo 2010 m. gegužės 12 d. prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Tačiau skundo pateikėjas pasinaudojo galimybe prašyti peržiūrėti šį sprendimą pateikdamas kartotinę paraišką. Todėl nebuvo pakankamo pagrindo nagrinėti šį įtarimą.

19. Trečia, skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nepagrindė savo 2010 m. birželio 30 d. rašto ir šiuo raštu neteisingai pratęsė pradinį sprendimo dėl jo kartotinės paraiškos priėmimo terminą. Minėtame 2010 m. birželio 30 d. rašte Komisija nurodė, kad negalėjo surinkti visos sprendimui priimti būtinos informacijos. Be to, Komisija rėmėsi Reglamento 1049/2001 8 straipsnio 2 dalimi, kad pratęstų 15 darbo dienų terminą sprendimui priimti. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo ištirti šį įtarimą.

20. 2010 m. gruodžio 17 d. Komisija informavo ombudsmeną, kad ji negalės pateikti savo nuomonės iki 2010 m. gruodžio 31 d., kaip iš pradžių prašė ombudsmenas. Ombudsmenas apie tai informavo skundo pateikėją.

21. 2011 m. vasario 1 d. Komisija nusiuntė ombudsmenui savo nuomonę, kuri 2011 m. vasario 8 d. buvo perduota skundo pateikėjui, kad jis pateiktų savo pastabas.

22. Skundo pateikėjas pastabų nepateikė.

Ombudsmeno analizė ir išvados

A. Dėl kaltinimo, kad Komisija nenurodė motyvų ir 2010 m. liepos 22 d. atsakyme klaidingai pratęsė atsakymo į kartotinę paraišką terminą

Ombudsmenui pateikti argumentai

23. Pirma, skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nepagrindė savo 2010 m. liepos 22 d. atsakymo, kuriuo antrą kartą pratęsė sprendimo dėl jo kartotinės paraiškos priėmimo terminą.

24. Savo nuomonėje dėl ombudsmeno tyrimo Komisija paaiškino, kad šis papildomas pratęsimas būtinas siekiant atlikti tyrimą, susijusį su EPSO turimais dokumentais, ir nuasmeninti dokumentus, kuriuose yra statistinės informacijos apie konkurse dalyvaujančius kandidatus. Komisija pridūrė, kad kartotinė paraiška sutapo su EPSO persikėlimu į kitas patalpas, todėl EPSO turimi dokumentai tam tikrą laiką buvo neprieinami. Be to, kartotinė paraiška buvo pateikta vasaros laikotarpiu, kai EPSO ir Komisija turėjo mažiau darbuotojų.

25. Antra, skundo pateikėjas teigė, kad 2010 m. liepos 22 d. Komisijos atsakyme neteisingai pratęstas sprendimo dėl kartotinės paraiškos priėmimo terminas. Jis teigė, kad šis papildomas termino pratęsimas prieštarauja Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001.

26. Komisija savo nuomonėje pripažino, kad pagal Reglamento 1049/2001 8 straipsnio 2 dalį jai nebuvo leista antrą kartą pratęsti sprendimo dėl kartotinės paraiškos priėmimo termino. Ji pažymėjo, kad savo 2010 m. liepos 22 d. atsakyme jau atsiprašė ir dar kartą atsiprašė už šį vėlavimą nuomonėje, kurią pateikė atlikdama šį tyrimą.

Ombudsmeno vertinimas

27. Dėl pirmojo skundo pateikėjo teiginio ombudsmenas pažymi, kad pagal SESV 296 straipsnį „teisės aktuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai“. Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją, susijusią su SESV 296 straipsniu, „pagal šią nuostatą reikalaujamas motyvavimas turi atitikti atitinkamo akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtos priemonės pagrindimą, o Teisingumo Teismas – vykdyti jos kontrolę. Motyvuojant nebūtina nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvavimas atitinka [SESV 296 straipsnio] reikalavimus, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo formuluotę, bet ir į kontekstą bei visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas."[4] Ši teismo praktika pagal analogiją turėtų būti taikoma šioje byloje.

28. 2010 m. liepos 22 d. raštu Komisija informavo skundo pateikėją, kad jai nepavyko užbaigti kartotinės paraiškos vertinimo, todėl ji negalės priimti sprendimo iki nustatyto termino pabaigos. Taigi Komisija tik nurodė, kad negalės atsakyti į kartotinę paraišką per pratęstą terminą. Todėl skundo pateikėjo priekaištas Komisijai dėl to, kad ji nepateikė jokių motyvų, yra pagrįstas.

29. Savo nuomonėje dėl šio skundo Komisija paaiškino, kad negalėjo laikytis 2010 m. liepos 23 d. termino, nes i) ji turėjo atlikti tyrimus, susijusius su EPSO turimais dokumentais, ir juos nuasmeninti, ii) dėl EPSO persikėlimo į kitas patalpas dokumentai tam tikrą laiką tapo neprieinami ir iii) kartotinė paraiška buvo pateikta vasaros laikotarpiu, kai EPSO ir Komisija turėjo mažiau darbuotojų.

30. Ombudsmenas pažymi, kad minėti paaiškinimai dėl antrojo termino pratęsimo motyvų buvo pateikti tik priėmus ginčijamą sprendimą dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais.

31. Bet kuriuo atveju ombudsmenas pažymi, kad pagal Reglamento 1049/2001 8 straipsnio 1 ir 2 dalis 15 darbo dienų terminas kartotinei paraiškai dėl galimybės susipažinti su dokumentais įvertinti gali būti pratęstas dar 15 darbo dienų. Be to, pagal teismo praktiką „15 darbo dienų terminas, kuris gali būti pratęstas, per kurį institucija turi atsakyti į kartotinę paraišką, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra privalomas.“[5] Taigi akivaizdu, kad pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 atsakymo į kartotinę paraišką terminą leidžiama pratęsti tik vieną kartą.

32. Atsižvelgdamas į nedviprasmišką Reglamento 1049/2001 formuluotę, kaip ji išaiškinta teismų praktikoje, ombudsmenas mano, kad Komisijai nebuvo leista pratęsti termino antrą kartą po 2010 m. liepos 23 d., kaip ji tai padarė savo 2010 m. liepos 22 d. laiške. Kaip nurodyta pirmiau, Komisija neginčija šios išvados.

33. Tačiau ombudsmenas pažymi, kad Komisija atsiprašė skundo pateikėjo. Jis taip pat pažymi, kad skundo pateikėjas nepateikė jokių pastabų dėl Komisijos nuomonės. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas daro išvadą, kad nėra pagrindo toliau tirti skundo pateikėjo įtarimų.

B. Tvirtinimas, kad Komisija turėtų suteikti skundo pateikėjui galimybę nedelsiant susipažinti su prašomais dokumentais

Ombudsmenui pateikti argumentai

34. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų suteikti jam galimybę nedelsiant susipažinti su: i) dokumentai, kuriuose yra tam tikros statistinės informacijos apie konkurso EPSO/AD/148/09 - RO kandidatus; ir ii) dokumentai, kuriuose pateikiama bibliografija, kurią atrankos komisijos nariai naudojo testams raštu pažymėti.

35. Atsakydama į kartotinę paraišką Komisija leido susipažinti su kai kuriais dokumentais, susijusiais su statistine informacija, kuria susidomėjo skundo pateikėjas. Tačiau ji taip pat nurodė, kad prašomų dokumentų arba nėra, arba jie negali būti atskleisti.

36. Dėl i) pirmojo kartotinės paraiškos aspekto Komisija pateikė skundo pateikėjui tris nuasmenintus dokumentus, kurie, jos nuomone, leistų skundo pateikėjui gauti didžiąją dalį jo ieškomos statistinės informacijos. Tačiau Komisija taip pat informavo skundo pateikėją, kad EPSO neturi jokių dokumentų dėl kandidatų, pakviestų į pirminės atrankos testus, pateiktų atsižvelgiant į jų pasirinktą antrąją kalbą, skaičiaus.

37. Dėl ii) antrojo kartotinės paraiškos aspekto Komisija nurodė, kad EPSO nėra linkusi išlaikyti pačios "bibliografijos", t. y. dokumentų, kuriais turi remtis atrankos komisijos nariai, vertindami testus raštu, sąrašo. EPSO parengia a) vidaus pastabas, kuriomis naudosis atrankos komisijos nariai, ir b) kiekvieno klausimo žymėjimo lentelę. Tačiau, Komisijos nuomone, šiems dviem dokumentams buvo taikomas atrankos komisijos darbo slaptumo principas. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „Atrankos komisijos posėdžiai yra slapti.“

38. Ombudsmenui atliekant tyrimą pateiktoje nuomonėje Komisija teigė, kad skundo pateikėjo pateiktas reikalavimas neteko dalyko, nes per tą laiką Komisija patenkino skundo pateikėjo prašymą tiek, kiek jį buvo galima patenkinti.

39. Skundo pateikėjas nepateikė jokių pastabų dėl Komisijos nuomonės.

Ombudsmeno vertinimas

40. Ombudsmenas pažymi, kad Komisija paaiškino, jog dokumentų, su kuriais skundo pateikėjas norėjo susipažinti, nebuvo. Šie paaiškinimai atrodo įtikinami. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad skundo pateikėjas neginčijo Komisijos pareiškimų. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas daro išvadą, kad skundo pateikėjo skundas nebuvo netinkamai administruojamas.

41. Ombudsmenui malonu pažymėti, kad Komisija neapsiribojo tik minėtais pareiškimais, bet suteikė galimybę susipažinti su kai kuriais dokumentais, susijusiais su statistine informacija, kuri buvo svarbi skundo pateikėjui. Jis taip pat pažymi, kad Komisija atkreipė skundo pateikėjo dėmesį į du dokumentus, susijusius su atrankos komisijos darbu, ir paaiškino, kad šie dokumentai yra konfidencialūs. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundo pateikėjas nenurodė, jog norėtų, kad jam būtų suteikta galimybė susipažinti su šiais dokumentais, ombudsmenas mano, kad šiuo atveju jam nereikia vertinti, ar Komisijos nuomonė yra teisinga.

C. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas užbaigia jį šiomis išvadomis:

Skundo pateikėjo tvirtinimas nebuvo susijęs su netinkamu administravimu. Kalbant apie likusią skundo dalį, tolesni tyrimai nereikalingi.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

 

P. Nikiforos Diamandouros

Priimta Strasbūre 2012 m. sausio 18 d.

---

[1] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

[2] Skundo pateikėjas paprašė nurodyti: a) į pirminės atrankos testus pakviestų kandidatų, pateiktų atsižvelgiant į jų pasirinktą antrąją kalbą, skaičių, b) į testus raštu pakviestų kandidatų, pateiktų atsižvelgiant į jų pasirinktą antrąją kalbą, skaičių ir c) į testus žodžiu pakviestų kandidatų, pateiktų atsižvelgiant į jų pasirinktą antrąją kalbą, skaičių.

[3] Byla T-371/03 Le Voci prieš Tarybą, [2005] Rink. VT p. I-A-209 ir II-957.

[4] 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-501/00, Rink. p. I-6721, 73 punktas.

[5] 2010 m. sausio 19 d. Sprendimo Co-Frutta prieš Komisiją, sujungtos bylos T-355/04 ir T-446/04 (dar nepaskelbta), 56 punktas.