- LT Lietuvių kalba
Mašininiuose vertimuose gali būti klaidų, tekstas gali būti nevisiškai aiškus ir tikslus. Ombudsmenas neprisiima atsakomybės už jokius neatitikimus. Patikimiausią ir teisiškai tikslią informaciją rasite originale anglų kalba, kurio nuoroda pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos rasite mūsų kalbų ir vertimo politikoje.
Estijos teisingumo kanclerio užklausa dėl ES piliečių šeimos narių teisių pagal Direktyvą 2004/38/EB
Pradėta byla
Byla Q1/2025/VS - Atidaryta Ketvirtadienis | 05 birželio 2025 - Sprendimas Pirmadienis | 09 kovo 2026 - Šalis Estija
Generalinio sekretoriato SG.A.3
skyriaus „Skaidrumas irampas“ vadovas;
Etika Europos Komisija
Gerb. X,
Europos ombudsmenas gavo Estijos teisingumo kanclerio tarnybos užklausą dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo.
Prie šio rašto pridedamas klausimas pateiktas nagrinėjant šiuo metu Teisingumo kanclerio nagrinėjamą bylą, susijusią su ES piliečiu ir jo sutuoktiniu, trečiosios šalies piliečiu, kurie nuo 2020 m. vasario mėn. gyvena Estijoje. Visų pirma byla susijusi su reikalavimais dėl sutuoktinio leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės pratęsimo ir susijusių mokesčių, taip pat su sutuoktinio teisėmis prašyti leidimo nuolat gyventi šalyje kortelės.
Trečiųjų šalių piliečiai privalo turėti leidimo gyventi Estijoje korteles, o Estijos piliečiai ir kiti ES piliečiai, gyvenantys ilgiau nei tris mėnesius, privalo turėti tapatybės korteles. Nors sutuoktinio leidimo gyventi šalyje kortelė buvo išduota tik 2020 m. birželio mėn., jos galiojimas baigėsi 2025 m. balandžio mėn. (jos sutuoktinio, ES piliečio, tapatybės kortelės galiojimo pabaigos dieną). Todėl ji turi kreiptis dėl naujos kortelės. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Estija nustatė naujus teisės aktais nustatytus mokesčius už tokias korteles: 115 EUR mokestį už leidimo gyventi šalyje korteles ir 45 EUR mokestį už tapatybės korteles. Teisingumo kancleris norėtų sužinoti, ar šie didesni mokesčiai atitinka Direktyvos 2004/38/EB 25 straipsnio 2 dalį.
Pagal taikytiną teisę trečiųjų šalių piliečiai, kurie nepertraukiamai gyveno Estijoje penkerius metus, gali prašyti leidimo nuolat gyventi šalyje. Vis dėlto, nors pagal galiojančias taisykles sutuoktinis nuo 2020 m. vasario mėn. gyvena Estijoje, jis galės prašyti leidimo nuolat gyventi šalyje tik 2025 m. birželio mėn., t. y. praėjus penkeriems metams po to, kai jam buvo išduota leidimo laikinai gyventi šalyje kortelė. Teisingumo kancleris norėtų sužinoti, ar šios nuostatos atitinka Direktyvą 2004/38/EB ir, visų pirma, gyvenimo šalyje laikotarpius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, kai trečiosios šalies pilietis, kuris yra ES piliečio šeimos narys, teikia prašymą suteikti nuolatinio gyventojo statusą pagal direktyvos 6, 7, 11 ir 16 straipsnius.
Šiuo tikslu ombudsmenas norėtų paprašyti Komisijos atsakyti į šiuos Estijos teisingumo kanclerio pateiktus klausimus:
Teisės aktais nustatyti mokesčiai už leidimo gyventi šalyje kortelę
1. Ar pagal Direktyvos 2004/38/EB 25 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad mokesčiai už leidimo gyventi šalyje kortelių, patvirtinančių ES piliečių šeimos narių, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, teisę gyventi šalyje, išdavimą neviršytų įstatymų nustatytų mokesčių, taikomų Estijos piliečiams už panašių dokumentų (pavyzdžiui, tapatybės kortelių) išdavimą? O gal tikslinga, kad, kaip ir Estijos piliečių šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, ES piliečių šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, taip pat būtų taikomas didesnis mokestis už leidimo gyventi šalyje korteles, palyginti su Estijos piliečiams ir kitiems ES piliečiams taikomais mokesčiais už tapatybės korteles?
2. Ar teisės aktais nustatyti mokesčiai už leidimo gyventi šalyje korteles ES piliečių šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, gali būti didesni, palyginti su mokesčiais už piliečių tapatybės korteles, nes valdžios institucijos turi patikrinti, ar šeimos narys atitinka direktyvoje nustatytas teisės laikinai arba nuolat gyventi šalyje (ir leidimo gyventi šalyje kortelės išdavimo) sąlygas?
3. Ar direktyvos 25 straipsnio 2 dalis dėl savo pobūdžio veikia tiesiogiai?
Laikotarpiai, į kuriuos reikia atsižvelgti suteikiant nuolatinio gyventojo statusą
4. Ar penkerių metų nepertraukiamo teisėto gyvenimo šalyje laikotarpis turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kai kompetentingos institucijos priėmė sprendimą, kad asmuo turi teisę laikinai gyventi šalyje kaip ES piliečio šeimos narys, t. y. kai jos išdavė leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę, ar taip pat reikėtų atsižvelgti į ankstesnius laikotarpius, kai tas asmuo teisėtai gyveno šalyje? Tai bus išsamiau aptarta tolesniuose klausimuose.
5. Ar sąvoka „teisėtai gyveno ištisinį penkerių metų laikotarpį“ taip pat apima laikotarpį, kurį šeimos narys gyveno valstybėje narėje pagal 7 straipsnio 2 dalį („Teisė gyventi šalyje ilgiau kaip tris mėnesius“), tačiau prieš nacionalinėms valdžios institucijoms priimant sprendimą dėl jų teisės laikinai gyventi šalyje ir išduodant leidimo gyventi šalyje kortelę?
6. Ar apskaičiuojant penkerių metų laikotarpį, per kurį įgyjama teisė nuolat gyventi šalyje, reikia atsižvelgti į gyvenimo šalyje laikotarpį pagal 6 straipsnį („Teisė gyventi šalyje iki trijų mėnesių“), jeigu šis laikotarpis yra to paties nepertraukiamo gyvenimo šalyje dalis ir asmuo gali įrodyti savo buvimą valstybėje narėje?
7. Ar Direktyvai neprieštarauja tai, kad valstybė narė išduoda leidimo gyventi šalyje kortelę ES piliečio šeimos nariui trumpesniam nei penkerių metų laikotarpiui tik siekdama užtikrinti, kad kortelės galiojimo pabaigos data būtų tokia pati kaip ir ES piliečio, kuris savo tapatybės kortelę gavo anksčiau? Ar tai gali būti pateisinama, net jei nėra jokių požymių, kad pasibaigus asmens tapatybės kortelės galiojimui ES pilietis ketina išvykti iš valstybės narės?
8. Apskritai, ar Komisija patikrino, ar Estijos teisė ir administracinė praktika atitinka Direktyvą 2004/38? Jei taip, ar Komisija pateikė arba planuoja pateikti Estijos valdžios institucijoms kokių nors pastabų šiais klausimais?
Teisingumo kancleris taip pat kelia klausimą dėl galimo direktyvos, t. y. jos 9–11, 15, 20 ir 25 straipsnių, susijusių su leidimo gyventi šalyje kortelių išdavimu ir galiojimu, vertimo į estų kalbą. Tačiau direktyvos redakcijoje estų kalba šios nuostatos susijusios su „leidimų gyventi“ išdavimu ir galiojimu.
Būčiau dėkingas, jei Komisija į šį klausimą ir pirmiau pateiktus klausimus atsakytų kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2025 m. liepos 7 d., kad ombudsmenas galėtų perduoti informaciją Estijos teisingumo kancleriui.
Šio rašto ir Komisijos atsakymo kopijos bus paskelbtos ombudsmeno interneto svetainėje.
Nuoširdžiai Jūsų,
Rosita Hickey tyrimų
direktorė
Strasbūras, 2025 06 05