Metinis pranešimas 2020

Įvadas

2020 m. buvo itin liūdni metai daugeliui žmonių visame pasaulyje – COVID-19 pandemijos metu žmonės prarado savo artimuosius, daug žmonių sunkiai sirgo, ir vis tebeserga sunkia liga. Šiais metais dar kartą galėjome įsitikinti, kokios svarbios yra viešojo administravimo institucijos, kurių kompetencija ir atsakomybe galime pasitikėti. Pandemija pakeitė žmonių gyvenimus ir sukėlė didelį spaudimą mūsų sveikatos sistemoms, visuomenei ir ekonomikai. ES mastu reikėjo greitai priimti sprendimus dėl ES finansavimo, dėl produktų ir paslaugų, kurie turėtų padėti kovoti su pandemija, pirkimo, dėl to, kokias politikos priemones taikyti.

Tačiau būtent sunkiais laikais geram administravimui keliami aukščiausi standartai, siekiant visuomenę įtikinti ir nuraminti, kad taikomos priemonės yra teisingos ir bus tinkamai įgyvendintos.

Mūsų, kaip Europos ombudsmeno tarnybos, pareiga yra padėti tam įvykti. Todėl balandžio mėn. priminėme Europos Komisijai, kad visi su pandemija susiję sprendimai turi būti kaip įmanoma skaidresni. Liepos mėn. tęsėme savo užduotis ir pateikėme informacijos užklausas Europos vaistų agentūrai, Europos investicijų bankui ir Komisijai, ir pradėjome du tyrimus dėl ES Tarybos ir Europos ligų ir prevencijos centro. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad visų su pandemija susijusių sprendimų priėmimas būtų aiškus, atviras ir pagrįstas – ar tai būtų dėl naujų vaistų įvertinimo ar dėl to, kokį projektą pasirinkti finansuoti. Siekiant užtikrinti, kad nenutrūktų skundų nagrinėjimo darbas, mūsų tarnyba sparčiai prisitaikė prie skaitmeninės darbo aplinkos – išnagrinėtų naujų skundų skaičius buvo panašus kaip ir 2019 m.

Šiais metais taip pat buvo tyrimų, kurių išvados yra labai aktualios visai ES administracijai. Nustatėme vieną netinkamo administravimo atvejį dėl Europos bankininkystės institucijos vykdomojo direktoriaus perėjimo į finansinio sektoriaus interesų grupę. EBI sutiko su mūsų rekomendacija ir ją įvykdė. Byloje dėl tvaraus finansavimo pastebėjome, kad atitinkamas ES teisės aktas yra pernelyg neaiškus, kad būtų galima tinkamai spręsti interesų konfliktus dėl ES lėšų paskirstymo sutarčių sudarymo.

Atlikome kelis svarbius tyrimus dėl sprendimų, susijusių su aplinkosaugos klausimais, skaidrumo. Tarp jų – tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kodėl poveikio darniam vystymuisi vertinimas nebuvo užbaigtas iki ES ir Mercosur šalių prekybos susitarimo pasirašymo, ir tyrimas dėl to, ar Europos investicijų bankas teikia pakankamai informacijos apie aplinką dėl jo finansuojamų projektų.

Taip pat tarp ombudsmeno pareigų – vykdyti ankstesnių tyrimų priežiūrą ir užtikrinti, kad rekomendacijos, kurioms buvo pritarta, būtų įgyvendintos. Todėl pradėjau tolesnį tyrimą, siekdama išnagrinėti, kaip veikia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) skundų nagrinėjimo tvarka, kuri buvo įdiegta po ankstesnio ombudsmeno tyrimo.

2020 metai buvo ypatingi Europos ombudsmenui, nes tai buvo 25-ieji mūsų veiklos metai. Turėjome galimybę pasidžiaugti tarnybos laimėjimais: tapome patikimais ES administravimo įstaigų skaidrumo ir etikos standartų rėmėjais. Peržvelgėme bylas, kurias nagrinėjome pastaraisiais metais, ir teigiamus pokyčius, kurie dėl mūsų darbo buvo įgyvendinti ES institucijose ir įstaigose. Pamatėme, kad daugeliu atveju pasiekėme gerų rezultatų, tačiau taip pat pastebėjome dar geresnius teigiamus ilgalaikius pokyčius. Peržvelgę savo veiklą, dar geriau suvokėme ir esame dėkingi už tai, kad dėl mūsų darbo ir kito kartu vykusio poveikio turime aktyvų ir mūsų veiklas palaikantį Europos Parlamentą, gyvybingą pilietinę visuomenę, stiprią žiniasklaidą, ir ES institucijas, kurios mato ombudsmeno darbo vertę.

2021 m. tikiuosi įgyvendinti naują strategiją „2024 m. link“, kurioje numatyta, kaip ketinu pasiekti kitų teigiamų pokyčių dėl ES administravimo, toliau tęsti veiklas, kurios turėtų prasmę realiame pasaulyje, ir, didinant visuomenės suvokimą apie mūsų veiklą, suteikti piliečiams galimybę tęsti savo teisių įgyvendinimą, kaip numatyta Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

Emily O’Reilly

1. Glaustai apie 2020 m.

2. Pagrindinės temos

Ombudsmeno tarnyba padeda žmonėms, verslo įmonėms ir organizacijoms spręsti problemas, su kuriomis jie susiduria bendraudami su ES institucijomis, įstaigomis ir agentūromis. Kyla įvairių problemų – nuo nepakankamo skaidrumo priimant sprendimus ar atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais iki pagrindinių teisių pažeidimų ir su sutartimis susijusių klausimų. Skundų pobūdis keičiasi priklausomai nuo rūpesčių ir nerimo, su kuriais Europos gyventojai susiduria atitinkamais metais. Šių metų metinėje ataskaitoje atsirado nauji skyriai dėl tyrimų, susijusių su COVID-19, ir skaidrumo dėl aplinkosaugos sprendimų priėmimo. Įvairiuose skyriuose apžvelgiamos pagrindinės tam tikros srities bylos.

2.1. Tyrimai ir iniciatyvos, susijusios su COVID-19

Reaguojant į beprecedentę situaciją dėl COVID-19, daugelis ES institucijų, agentūrų ir organų turėjo imtis specialių priemonių bei savo darbo procesus pritaikyti prie dėl ekstremaliosios situacijos iškilusių sunkumų. Tai buvo ir pagalba koordinuojant visuomenės sveikatos sektoriaus atsaką Europos Sąjungoje ir tam skirtų vaistų patvirtinimą, ir ekonominės priemonės, siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį.

2020 m. balandžio mėn. ombudsmenė pradėjo nagrinėti ES administravimo institucijų darbą COVID-19 krizės aplinkybėmis. Ji priminė Europos Komisijai ir Europos Tarybai, kad jų įsipareigojimai dėl skaidrumo krizės metu yra tokie pat svarbūs.

2020 m. liepos mėn. ombudsmenė išsiuntė tris prašymus suteikti informacijos – Europos vaistų agentūrai (EMA), Europos investicijų bankui (EIB) ir Komisijai – ir pradėjo du tyrimus – dėl Europos ligų ir prevencijos kontrolės centro (ECDC) ir ES Tarybos – vykdydama tarnybos funkcijas stebėti, kaip ES būtiniausias paslaugas teikiančios institucijos atlieka savo darbus per pandemiją.

Ombudsmenė nagrinėjo, kaip ECDC rinko ir teikė su COVID-19 pandemija susijusius duomenis. Papildomai prie dokumentų, susijusių su ECDC funkcijomis tvarkyti informaciją apie pandemiją, nagrinėjimu, 2020 m. spalio mėn. ombudsmenės tyrimų komanda taip pat organizavo susitikimą su ECDC atstovais. Ombudsmenė tuomet paprašė daugiau informacijos apie tam tikrus ECDC darbo aspektus, be kita ko, ir dėl skuboto rizikos vertinimo skaidrumo. Tyrimu buvo siekta nustatyti keletą kliūčių, kurios galėjo stabdyti ECDC darbą kovojant su pandemija.

Tyrime dėl Tarybos ombudsmenė vertino sprendimą laikinai nukrypti nuo standartinio būdo priimti sprendimus ir pasekmes, kurias tai turėjo proceso skaidrumui.

Ombudsmenė paklausė Komisijos apie jos gaunamą mokslinių konsultacijų skaidrumą, Komisijos narių susitikimus su interesų grupių atstovais, ir jos sprendimus, susijusius su viešaisiais pirkimais ekstremaliosios situacijos aplinkybėmis. EIB pateikė ombudsmenei informacijos apie tai, kaip užtikrinamas taikomų priemonių skaidrumas ir geras administravimas sprendžiant ekonomines krizės pasekmes. Atsakydama į ombudsmenės klausimus EMA užtikrino, kad yra įsipareigojusi laikytis nešališkumo principo vertindama vaistus, skirtus COVID-19, ir skelbti klinikinius duomenis apie šiuos vaistus.

Remdamasi skundais, ombudsmenė taip pat pradėjo kelis su COVID-19 susijusius tyrimus, įskaitant Komisijos sprendimą nepratęsti dotacijų projektams, kuriuos paveikė COVID-19 pandemija. Skundo pateikėjai – programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ tyrėjai – tvirtino, kad Komisijos taikytos priemonės yra nepakankamos, nes be papildomo finansavimo jie negali užbaigti savo mokslinio tyrimo. Laiške pateikdama savo preliminarias išvadas, ombudsmenė kreipėsi į Komisiją prašydama paskirti mokslinei bendruomenei specialią internetinę platformą, kurioje jie galėtų pranešti apie problemas, su kuriomis susiduria dėl COVID-19 apribojimų. Ombudsmenė taip pat primygtinai ragino Komisiją toliau ieškoti sprendimų visiems programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ tyrėjams, kurių darbui įtakos turėjo COVID-19 krizė, ir skatinti organizacijas, kurios gavo dotacijas, pasinaudoti šiais sprendimais. Tyrimas tęsiamas ir 2021 m.

2.2. Etikos klausimai

Remdamasi Europos Parlamento narių ir pilietinės visuomenės organizacijos pateiktais skundais, ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl Komisijos sprendimo sudaryti sutartį su „BlackRock“ investicijų valdymo įmone, kad atliktų tyrimą dėl aplinkos, socialinių ir valdymo tikslų (ASV) įtraukimo į ES bankininkystės taisykles. Ombudsmenė tyrimo metu išnagrinėjo, kaip Komisija įvertino bendrovės pasiūlymą, pateiktą pagal kvietimą teikti pasiūlymus tyrimui atlikti.

Ombudsmenė nustatė, kad bendrovės pasiūlymas sukėlė įtarimų, nes kaip didžiausia pasaulyje turto valdytoja ji turi finansinių interesų tame sektoriuje, kuris bus tiriamas. Be to, maža bendrovės pasiūlymo kaina galėtų reikšti, kad taikoma strategija siekiant daugiau sužinoti ir daryti poveikį šio sektoriaus reguliavimo aplinkai. Šiuo aspektu ombudsmenė nustatė, kad Komisija turėjo imtis griežtesnių priemonių, tikrindama ar dėl bendrovės įtraukimo nekyla interesų konflikto, kuris galėtų neigiamai paveikti galimybę sudaryti sutartį. Tačiau atsižvelgiant į ES taisyklių reikalavimus dėl viešųjų pirkimų, ombudsmenė nustatė, kad netinkamo administravimo nebuvo.

Ombudsmenė pasiūlė Komisijai atnaujinti viešųjų pirkimų procedūrų gaires dėl su politika susijusių paslaugų sutarčių, paaiškinant darbuotojams, kada atmesti konkurso dalyvius dėl interesų konfliktų, kurie gali turėti neigiamos įtakos sutarties vykdymui. Ombudsmenė taip pat pasiūlė Komisijai apsvarstyti galimybę sugriežtinti interesų konfliktų sąlygas Finansiniame reglamente – ES teisės akte, kuriame numatoma, kaip turi būti vykdomos iš ES biudžeto finansuojamos viešųjų pirkimų procedūros. Ombudsmenė parašė ES teisės aktų leidėjams, atkreipdama dėmesį į savo sprendimą, ypač dėl Finansinio reglamento.

2.3. Pagrindinės teisės

2020 m. lapkričio mėn. ombudsmenė pradėjo tyrimą, kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) sprendžia tariamus pagrindinių teisių pažeidimus. Tyrimo tikslas yra įvertinti Frontex skundų nagrinėjimo tvarkos veiksmingumą ir skaidrumą, kai skundus teikia manantieji, kad jų teisės buvo pažeistos dėl Frontex sienų operacijų, o taip pat ir Frontex pagrindinių teisių pareigūno nepriklausomumą ir funkcijas.

Pradėdama tyrimą, ombudsmenė pateikė Frontex konkrečius klausimus dėl to, kaip ir kada Frontex numato atnaujinti tvarką pagal didesnius įgaliojimus; kas laukia skundo pateikėjų, kurie turi priverstinai grįžti, nors jų skundas dar neišnagrinėtas; kokias skundo pateikėjai turi apeliacijos galimybes; kaip Frontex vykdo skundų prieš nacionalines valdžios institucijas stebėseną; kaip skundus dėl tariamų pagrindinių teisių pažeidimų gali pateikti tie, kuriems turėjo įtakos Frontex operacijos, tačiau jie nėra ES šalyse; ir kokios yra pagrindinių teisių pareigūno funkcijos šiame procese.

Ombudsmenė taip pat informavo Europos ombudsmenų tinklo narius apie jų galimybę dalyvauti tyrime.

Toks tyrimas savo iniciatyva vykdomas po ombusdmenės 2013 m. rekomendacijos, kad Frontex nustatytų individualių skundų nagrinėjimo tvarką ir pagrindinių teisių pareigūną paskirtų atsakingą už šią tvarką. Nuo tada tokia tvarka buvo pradėta taikyti ir toliau gerinama, siekiant apsaugoti pagrindines teisės plečiantis Frontex įgaliojimams, o taip pat užtikrinti didesnį atskaitingumą ir apginti subjektų, kuriems turėjo įtakos agentūros veiksmai, teises.

Kitas pagrindinis tyrimas, susijęs su pagrindinėmis teisėmis, buvo skirtas išnagrinėti, kaip Komisija ketina užtikrinti, jog Kroatijos valdžios institucijos, vykdydamos sienų valdymo operacijas, gerbtų pagrindines teises. Skundo pateikėjas – organizacija „Amnesty International“ išreiškė susirūpinimą dėl Kroatijos valdžios institucijų sienų valdymo, atkreipdama dėmesį, kad tariamai buvo pažeistos žmogaus teisės dėl migrantų „nustūmimo“ ir kitų pasienio operacijų. Skundo pateikėjas iškėlė abejonių, ar Kroatijoje buvo pradėtas taikyti „stebėsenos mechanizmas“ – toks buvo šalies įsipareigojimas, gavus ES finansavimą – siekiant užtikrinti, kad sienų valdymo operacijose būtų visapusiškai laikomasi pagrindinių teisių ir ES teisės aktų.

Ombudsmenė pateikė Komisijai klausimus, kuriais siekiama nustatyti, koks stebėsenos mechanizmas buvo numatytas ir kaip Komisija patikrino, ar jis buvo įgyvendintas. Jeigu mechanizmas taikomas, klausimais ketinama nustatyti, kaip Komisija patikrino jo veiksmingumą, ir apskritai, kaip Komisija užtikrina, kad sienų valdymo operacijose, kurios gauna ES finansavimą, būtų užtikrinta pagarba pagrindinėms teisėms.

2.4. Skaidrumas dėl aplinkos apsaugos sprendimų priėmimo

2020 m. buvo atlikti keli tyrimai, kuriuose nagrinėta, kaip yra priimami sprendimai, susiję su aplinkosaugos ir darnaus vystymosi klausimais. Pilietinės visuomenės organizacijų grupė kreipėsi į ombudsmenę po to, kai Komisija neužbaigė atnaujinto poveikio darniam vystymuisi vertinimo iki MERCOSUR-ES prekybos sutarties sudarymo 2019 m. liepos mėn. Skundo pateikėjai tvirtino, kad laiku neatlikusi vertinimo, Komisija nepaisė savo pačios gairių dėl poveikio darniam vystymuisi vertinimo ir pažeidė ES sutartis, kuriose numatyti ES prekybos darnaus vystymosi tikslai. Skundo pateikėjai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad tarpinis poveikio vertinimas nebuvo paskelbtas tuo metu, kai vyko viešos konsultacijos dėl prekybos derybų, o kai jis buvo paskelbtas, jame trūko naujausios informacijos.

Ombusdmenė pateikė Komisijai įvairių klausimų apie tai, kaip ji ketina panaudoti galutinę ataskaitą ir ar buvo laikomasi standartinės procedūros, atliekant poveikio darniam vystymuisi vertinimą.

Ombudsmenė taip pat patikrino, kaip Komisija užtikrina, kad dujų projektų tvarumas būtų vertinamas prieš juos įtraukiant į ES Bendro intereso projektų (BIP) sąrašus – tarpvalstybiniais energetikos infrastruktūros projektais buvo siekiama padėti pasiekti ES energetikos ir klimato kaitos tikslų. Komisija pripažino, kad galimų dujų projektų tvarumo vertinimai buvo nepakankamai optimalūs dėl duomenų stokos ir netinkamų metodikų, ir patvirtino, kad patikslins kriterijų, naudojamų atliekant tvarumo vertinimą dėl projektų, kurie gali būti įtraukti į kitą BIP sąrašą, kurį Komisija parengs 2021 m. Nors Ombudsmenė apgailestavo, kad dujų projektai buvo įtraukti į ankstesnius bendro intereso projektų sąrašus be tinkamo tvarumo įvertinimo, ji palankiai įvertino Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad šis pakeitimas būtų atliktas prieš priimant sprendimą dėl kito BIP sąrašo.

Liepos mėn. ombudsmenė pradėjo tris tyrimus – pagal vienos aplinkos apsaugos grupės pateiktus skundus – kurie susiję su Europos investicijų banko (EIB) informacijos apie aplinką atskleidimu. Vienas tyrimas susijęs su EIB atsisakymu suteikti visuomenei galimybę susipažinti su susirinkimo, kuriame jų valdymo komitetas aptarė biomasės projekto finansavimą, protokolu. Kiti du tyrimai susiję su tuo, ar EIB laiku pateikia pakankamai informacijos apie aplinką pagal jos tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojamus projektus.

Lapkričio mėn. ombudsmenė užbaigė tyrimą dėl to, kaip Komisija tvirtina pesticiduose naudojamas „veikliąsias medžiagas“. Visų pirma ombudsmenė išnagrinėjo Komisijos praktiką tvirtinant veikliąsias medžiagas, kurių atžvilgiu už mokslinį saugos vertinimą atsakinga ES įstaiga – Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra nustačiusi svarbiausias susirūpinimą keliančias sritis arba nenustačiusi jokio saugaus naudojimo būdo. Ombudsmenė taip pat peržiūrėjo Komisijos taikomą medžiagų, apie kurių saugumą reikia pateikti papildomų duomenų, patvirtinimo praktiką („patvirtinamųjų duomenų procedūra“). Remdamasi savo tyrimu, ombudsmenė išsamiai išdėstė Komisijai, kodėl, jos nuomone, dabartinė praktika kelia susirūpinimą. Ji užbaigė šį tyrimą, pateikdama Komisijai tris pasiūlymus: tvirtinti medžiagų naudojimą tik pagal EFSA patvirtintus saugius naudojimo būdus; užtikrinti visiškai skaidrų patvirtinimo procesą; ir tęsti patvirtinamųjų duomenų procedūros taikymo ribojimą.

Balandžio mėn. ombudsmenė patvirtino, kad tyrimo metu buvo nustatytas netinkamo administravimo atvejis Tarybai, kuri nesutiko su pasiūlymais pagerinti sprendimų priėmimo proceso skaidrumą dėl kasmet priimamų reglamentų, kuriais nustatomos žvejybos kvotos. Tačiau ombudsmenė teigiamai įvertino savarankišką Komisijos sprendimą leisti visuomenei susipažinti su pasiūlymų dėl žvejybos galimybių dokumentais, kai jie perduodami Tarybai.

2.5. Atskaitomybė priimant ES sprendimus

Ombudsmenė pradėjo kelis tyrimus, kuriais siekta pagerinti sprendimų priėmimo skaidrumą, ypač turint omenyje valstybių narių Taryboje priimamus sprendimus. Pagal pagrindinį tyrimą šioje srityje buvo pateiktos rekomendacijos pagerinti teisėkūros skaidrumą Taryboje – jas ypač palaikė Europos Parlamentas ir daugelis nacionalinių parlamentų. Dėl to 2020 m. įvyko keli nedideli bet konkretūs pagerinimai: Taryba sutiko pradėti aktyviai skelbti pažangos ataskaitas apie derybas dėl teisės aktų projektų, Tarybos įgaliojimus deryboms su Europos Parlamentu ir trišalio dialogo kalendorių. Šie pokyčiai rodo vieno iš pagrindinių ombudsmenės tikslų pasiekimo pažangą – užtikrinti, kad piliečiai žinotų, kokius sprendimus vyriausybės priima jų vardu Briuselyje. Ombudsmenė ir toliau ragina Tarybą dėti pastangas gerinti teisėkūros skaidrumą, ypač pažymint valstybių narių tapatybę, kai išreiškiamos nuomonės dėl teisės aktų projektų.

Kitame tyrime, kuriame nagrinėjamos svarbios prielaidos atskaitingam sprendimų priėmimui, Komisija sutiko įgyvendinti priemones, kuriomis būtų pagerintas skaidrumas ir jos duomenų bazės naudingumas, pateikiant numatomus nacionalinius valstybių narių techninius reglamentus. Pagal ES Bendrosios rinkos skaidrumo direktyvą Komisija ir valstybės narės gali nagrinėti nacionalinius techninius reglamentus, kuriuos kitos valstybės narės ketina įgyvendinti. Komisija turi duomenų bazę, kuria visuomenei suteikiama galimybė susipažinti su informacija apie priemonių projektus. Tačiau valstybės narės gali prašyti, kad jų siūlomos priemonės išliktų konfidencialios. Komisija teigė, kad planuoja pateikti išsamų paaiškinimą savo svetainėje, kaip bus tvarkoma suinteresuotųjų šalių pastabos. Komisija taip pat ketina atkreipti dėmesį į geriausią praktiką dėl valstybių narių pranešimų ir imsis griežtesnių priemonių, jeigu įtariama, kad valstybė narė piktavališkai naudojasi teise pranešimus teikti konfidencialiai.

Kovo mėn. ombudsmenė užbaigė tyrimą dėl to, kaip Komisija užtikrina, kad jai patariantys mokslo srities specialistai neturėtų interesų konflikto. Tyrimas buvo paremtas skundu, kurį pateikė pilietinės visuomenės organizacija, \išreiškusi susirūpinimą dėl specialistų, dalyvavusių ataskaitoje apie pesticidus rengime, nepriklausomumo.

Tyrime iš esmės buvo apskritai vertinamos tvarkos, pagal kurias Komisija tikrina specialistų, kurie dalyvauja mokslinių konsultacijų mechanizme, nepriklausomumą. Ombudsmenė nustatė, kad šios tvarkos yra tinkamos, tačiau paprašė Komisijos užtikrinti, kad ateityje visi finansiniai interesai būtų įtraukti į specialistų interesų deklaracijas ir kad tokios deklaracijos būtų skelbiamos.

2.6. Lobizmo skaidrumas

Vadinamajam „sukamųjų durų“ reiškiniui – kai ES pareigūnai užima pareigas privačiame sektoriuje, o asmenys iš privataus sektoriaus prisijungia prie ES institucijų – ombudsmenė skiria ypatingą dėmesį. „Sukamųjų durų“ reiškinys kai kuriais atvejais gali būti kenksmingas pačioms institucijoms ir kenkti visuomenės ES suvokimui.

Sausio mėn. ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl Europos bankininkystės institucijos (EBI) sprendimo leisti savo tuometiniam vykdomajam direktoriui užimti pareigas Europos finansų rinkos asociacijoje (AFME), kuri atstovauja bankams ir kitoms finansinėms institucijoms.

Ombudsmenė padarė išvadą, kad EBI turėjo uždrausti pereiti į tokias pareigas ir kad pritaikytos priemonės, siekiant išvengti interesų konfliktų, buvo nepakankamos, kad būtų suvaldyta patirta rizika. Ji taip pat nustatė, kad kai EBI buvo pranešta apie numatomą perėjimą, ji turėjo nedelsiant panaikinti vykdomojo direktoriaus prieigą prie konfidencialios informacijos.

Ombudsmenė rekomendavo, kad EBI ateityje turėtų imtis šių priemonių: uždrausti aukščiausio lygio darbuotojams užimti tam tikras pareigas, nutrūkus jų darbo santykiams EBI; nustatyti kriterijus, kada tokie perėjimai į kitą darbo vietą draudžiami; ir įdiegti vidines procedūras, kad sužinojus apie darbuotojo perėjimą į kitą darbo vietą, jų prieiga prie konfidencialios informacijos būtų nedelsiant panaikinta.

Atsakydama į ombudsmenės rekomendacijas, EBI patvirtino, kad ketina uždrausti aukščiausio lygio darbuotojams užimti tam tikras pareigas, kai išeina iš darbo. Taip pat buvo patvirtinta procedūra, siekiant įvertinti darbuotojų įsipareigojimus po išėjimo iš darbo, ir politika, skirta sustabdyti darbuotojų prieigą prie konfidencialios informacijos, kai sužinoma, kad jie pereina į privatų sektorių. Europos ombudsmenė teigiamai įvertino EBI veiksmus ir tyrimą užbaigė.

Taip pat svarbu, kad institucijos stebėtų judėjimą pagal „sukamųjų durų“ reiškinį ES institucijose darbuotojų lygmeniu, kai atsakingi pareigūnai turi prieigą prie informacijos apie politiką, kuri galėtų būti naudinga privačiam sektoriui. Vieno tyrimo metu paaiškėjo, kad žurnalistas kreipėsi į ombudsmeną, nes norėjo, kad visuomenė turėtų galimybę susipažinti su įmonės renginio, kuriame dalyvavo Komisijos darbuotojai, dokumentais. Jis teigė, kad jam tų dokumentų reikėjo siekiant ištirti, ar buvęs Komisijos skyriaus vadovas, kuris, išėjęs dirbti į tarptautinę įmonę, nepažeidė savo teisinės prievolės nevykdyti lobistinės veiklos savo buvusių kolegų atžvilgiu. Nors Komisija ir suteikė galimybę susipažinti su dokumentų dalimi, kaip prašė skundo pateikėjas, buvo atsisakyta atskleisti buvusio skyriaus vadovo pavardę. Ombudsmenė nustatė, kad buvęs Komisijos padalinio vadovas privalo prisiimti atsakomybę prieš visuomenę atskleisdamas savo profesinę veiklą po perėjimo į privatų sektorių, o Komisijos atsisakymas atskleisti buvusio darbuotojo pavardę yra netinkamas administravimas.

Kai kurie tyrimai susiję su tuo, kokiu mastu pramonės atstovai ar kitos interesų grupės palaiko ryšius su sprendimus priimančiais pareigūnais Komisijoje, ir kaip tokie ryšiai registruojami dokumentuose. Atliekant vieną tokį tyrimą buvo nagrinėta žurnalisto veikla. Jis ieškojo dokumentų, susijusių su biologinių vaistų bendrovės pristatymu per susitikimą su Komisijos pirmininku 2020 m. kovo mėn. Ombudsmenės tyrimo metu nagrinėjama, ar Komisija nesuteikė galimybės pakankamai išsamiai susipažinti su susitikimo metu parodytu pristatymu, nenurodė visų dokumentų, susijusių su šia vaizdo konferencija, ir nenurodė jokių dokumentų iš kitų vaizdo konferencijų 2020 m. balandžio mėn.

Ombudsmenės tyrimas dėl įmonės pirmininkavimo Tarybai rėmimo buvo sėkmingai užbaigtas 2020 m. liepos mėn. po to, kai Taryba sutiko nustatyti gaires valstybėms narėms. Skundo pateikėjas, Vokietijos pilietinės visuomenės organizacija, kreipėsi į ombudsmenę dėl to, kad Rumunijos pirmininkavimą ES (per pirmąjį 2019 m. pusmetį) rėmė reikšminga gaiviųjų gėrimų bendrovė. Ombudsmenė išnagrinėjo šį pirmininkavimo rėmimo klausimą plačiau. Rekomendacijoje ombudsmenė pažymėjo, kad pirmininkaujanti valstybė narė yra Tarybos sudėtinė dalis, todėl Europos visuomenė pirmininkaujančios valstybės narės veiksmus gali suprasti, kaip susijusius su Taryba ar visa ES. Tuo remdamasi ombudsmenė nustatė, kad pirmininkavimo rėmimas gali kelti reputacijos riziką, ir todėl Taryba turėtų imtis priemonių. Taryba tam pritarė, be to, dalis valstybių narių (įskaitant pirmininkaujančią Vokietiją 2020 m. antrą pusmetį ir ateityje pirmininkausiančias valstybes nares) patvirtino, kad daugiau nesutiks būti remiamos dėl savo pirmininkavimo.

2.7. Teisė susipažinti su dokumentais

ES piliečiams suteikiamos plačios teisės susipažinti su ES institucijų dokumentais. Ombudsmeno tarnyba padeda apginti teises, kai susiduriama su sunkumais siekiant galimybės susipažinti su šiais dokumentais.

2020 m. ombudsmenė atliko įvairius tyrimus, po kurių visuomenei buvo suteikta galimybė susipažinti su platesnio viešojo intereso dokumentais. Lapkričio mėn. ombudsmenė užbaigė tyrimą po to, kai Komisija sutiko atskleisti informaciją apie įvairias išlaidas – siekiančias 8 320 eurų – kurios buvo patirtos per tuomečio Europos Komisijos pirmininko oficialų vizitą į Buenos Aires dalyvaujant G20 aukščiausio lygio susitikime. Komisija taip pat sutiko ateityje aktyviai teikti informaciją apie tokių įvairių išlaidų pobūdį.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) sutiko atskleisti informaciją – duomenis apie skrydį, bilietų kainą ir klasę – dėl EESRK delegacijos 2019 m. liepos mėn. verslo kelionės į Šanchajų (Kinija). Užbaigdama tyrimą ombudsmenė paragino EESRK nustatyti politiką dėl aktyvaus skaidrumo principo taikymo atskleidžiant jos narių kelionės išlaidų informaciją.

Kitas tyrimas buvo susijęs su žurnalisto prašymu susipažinti su Europos gynybos agentūros dokumentais dėl pasiūlymų, gautų vykdant gynybos srities mokslinių tyrimų projektus, etinių, teisinių ir socialinių aspektų vertinimo. Ombudsmenė nustatė, kad EGA neturėjo laikytis tokio ribojamojo požiūrio į tų pasiūlymų, kuriems buvo suteiktas ES finansavimas, peržiūrą. EGA pripažino, kad atrinktiems pasiūlymams neturėtų būti taikomas toks pat apsaugos lygis kaip neatrinktiems pasiūlymams, ir suteikė skundo pateikėjui beveik neribotą prieigą prie aptariamų dokumentų.

Ombudsmenė išnagrinėjo Europolo (ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros) atsisakymą suteikti teisę susipažinti su įvairiais susitarimais, kuriuos sudarė su valstybėmis narėmis, įkurdamas jungtines tyrimo grupes kovai su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, ir su dokumentais, kurie susiję su jungtine palaikymo darbo grupe dėl neteisėto migrantų gabenimo. Ombudsmenė nustatė, kad Europolo atsisakymas suteikti neribotas galimybes susipažinti su daugeliu dokumentų buvo pagrįstas, tačiau turi būti leista iš dalies susipažinti su dokumentu „Jungtinė palaikymo darbo grupė. Neteisėtas migrantų gabenimas. Proceso aprašymo projektas“, kuriame aprašyta darbo grupės veikla. Europolas suteikė galimybę iš dalies susipažinti su šiuo dokumentu su atitinkamais pakeitimais, kurie, ombudsmenės vertinimu, buvo pagrįsti.

Atliekant tyrimą dėl Europos Tarybos buvo iškelti svarbūs klausimai dėl duomenų, susijusių su tekstiniais pranešimais ir tikralaikiais pokalbiais, saugojimo. Skundas buvo susijęs su prašymu suteikti galimybę visuomenei susipažinti su mobiliuoju ryšiu išsiųstomis žinutėmis, kurias Europos Tarybos pirmininkas 2018 m. išsiuntė valstybių ir vyriausybių vadovams. Tarybos generalinis sekretoriatas teigė, kad neturi jokių žinučių, kurios galėtų būti laikomos dokumentu pagal ES taisykles dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais. Skundo pateikėjams šis argumentas sukėlė abejonių. Ombudsmenė netinkamo administravimo nenustatė, tačiau atkreipė dėmesį, kad ES institucijos turėtų apsvarstyti, kaip užtikrinti tinkamą duomenų saugojimą, kai tikralaikiai pokalbiai ir tekstinės žinutės taip pat naudojamos perduodant reikšmingą informaciją.

Spalio mėn. ombudsmenė pradėjo tyrimą, kaip Frontex nagrinėja prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, po to, kai buvo gauti du skundai dėl sunkumų, susijusių su Frontex specialiuoju interneto portalu dėl tokių prašymų nagrinėjimo. Ombudsmeno tarnybos skundus nagrinėjantys pareigūnai susitiko su Frontex siekdami aptarti, kaip portalas nustatytas, kaip jis veikia ir kodėl visuomenė negali teikti prašymų dėl susipažinimo su dokumentais kitomis priemonėmis, pavyzdžiui e. paštu.

Ombudsmenė peržvelgė spartesnę skundų dėl prašymų susipažinti su ES institucijų turimais dokumentais nagrinėjimo procedūrą. Paaiškėjo, kad šie skundai dabar nagrinėjami daug sparčiau: 2019 m. skundai nagrinėjami keturis kartus greičiau nei 2014 m. Tai yra svarbus pasiekimas, kadangi dažnai laiko veiksnys tokiems skundams būna ypač reikšmingas. Tačiau atlikus peržiūrą taip pat buvo nustatytos problemos dėl orientacinių terminų, taip pat dėl to, kaip institucijos laikosi ombudsmenės rekomendacijų. Tai mums padės optimizuoti procedūrą ir ją pagerinti, kad ji būtų tinkamesnė galimiems skundo pateikėjams.

3. Europos ombusdmeno 25 veiklos metai

Europos ombudsmeno tarnyba 2020 m. pažymėjo savo 25 veiklos metų sukaktį. Nuo savo įkūrimo pradžios 1995 m. tarnyba išnagrinėjo daugiau nei 57 000 skundų, atliko daugiau nei 7 300 tyrimų ir padidino etinius ir atskaitomybės standartus daugelyje sričių ir ES institucijose.

Per kelerius metus įdiegtos įvairios inovacijos padėjo užtikrinti, kad ombudsmenės veikla ir toliau darytų poveikį ir išliktų reikalinga piliečiams. Buvo sukurtas Europos ombudsmenų tinklas, skundus nagrinėjantys pareigūnai buvo paskirti atlikti strateginius tyrimus, pradėta taikyti spartesnė skundų dėl susipažinimo su dokumentais nagrinėjimo procedūra.

Pagrindinės ombudsmenės darbo sritys susijusios su galimybėmis susipažinti su informacija ir dokumentais, atskaitingumu ir visuomenės dalyvavimu ES sprendimų priėmime, problemomis dėl ES konkursų ir dotacijų, ir pagarba pagrindinėms ir procesinėms teisėms.

Tarnybos darbo pagrindą sudaro individualių skundų nagrinėjimas. Tačiau per pastaruosius metus ombudsmenė savo iniciatyva padėjo spręsti sistemines ES administracijos problemas.

Dėl ombudsmenės tyrimų ES prekybos derybos tapo skaidresnės, visuomenei suteikta galimybė susipažinti su ES atliktų vaistų klinikinių tyrimų rezultatais, skundų nagrinėjimo tvarka buvo pritaikyta prieglobsčio prašytojams, kurie jaučia, kad jų pagrindinės teisės buvo pažeistos, taip pat buvo sugriežtintos etikos taisyklės Europos Komisijos nariams.

Ombudsmenė taip pat skyrė didelį dėmesį daugeliui sričių, susijusių su geru administravimu, pavyzdžiui, teisėkūros skaidrumo gerinimui ir užtikrinimui, kad „sukamųjų durų“ reiškiniui taikomos taisyklės būtų tinkamai įgyvendintos.

Tarnyba keitė ES administravimo įstaigų elgseną rengdama gaires įvairiais klausimais: dėl gero administracinio elgesio; ES 24 oficialiųjų kalbų naudojimo ES institucijose; ir kaip ES valstybės tarnautojai turėtų bendrauti su interesų atstovais. Apdovanojimu už gerą administravimą – kuris buvo pradėtas teikti 2016 m. – atkreipiamas dėmesys į ES administracijos projektus ir veiksmus, kurie buvo išties naudingi visuomenei, ir skatina dalintis geromis idėjomis ES valstybės tarnyboje.

Tarnyba socialiniame tinkle pažymėjo 25 veiklos metų sukaktį specialiame tinklalapyje ir informaciniuose lapeliuose pristatydama pagrindinius savo pasiekimus nuo įkūrimo pradžios. Ombudsmenės darbą nuo 1995 m. iliustruojanti paroda, kurios atidarymo ceremonijoje dalyvavo Strasbūro meras Jeanne Barseghian, buvo rodoma priešais Strasbūro rotušę nuo spalio mėn. iki lapkričio mėn. Vėliau paroda virtualiai ir fiziškai buvo perkelta į kitas viešas miesto vietas. Specialioje 25 Europos ombusdmeno veiklos metams pažymėti skirtoje konferencijoje aukščiausio lygio pranešėjai susitiko aptarti tarnybos ateitį. Be kitų įvairiausių aptartų klausimų, buvo ir ombudsmenui suteiktų įgaliojimų, susijusių su prašymais dėl galimybės susipažinti su dokumentais, suteikimo privalumai, ir ombudsmeno funkcijos remiant nacionalinius ombudsmenus, kurie patiria spaudimą siekdami puoselėti teisinę valstybę.

4. „2024 m. link“

2020 m. taryba parengė naują strategiją „2024 m. link“, kurioje numatyti dabartinės kadencijos tikslai ir prioritetai. Ji parengta remiantis sėkmingai įgyvendinta prieš tai buvusios kadencijos strategija „2019 m. link“, kuria siekta didinti tarnybos darbo poveikį, matomumą ir reikalingumą.

Strategijoje apibrėžta Europos pilietiškumą puoselėjanti ombudsmeno užduotis – bendradarbiaujant su ES institucijomis kurti skaidresnį, etiškesnį ir veiksmingesnį administravimą. Joje atkreipiamas dėmesys į kintančias aplinkybes, kuriomis tarnyba veikia, ir kaip ji formavo visuomenės supratimą apie tai, kas yra geras administravimas.

Strategijoje nurodomi pagrindiniai politiniai ES uždaviniai – klimato kaitos, migracijos krizės ir teisinės valstybės problemos Europos Sąjungoje, – ir pastebima, kaip svarbu išlaikyti aukštus etikos standartus ES institucijose, kad visuomenė pasitikėtų sprendimais ir teisės aktais, kurie bus priimti ateinančiais metais.

Strategijoje numatyti keturi tikslai:

• Daryti ilgalaikį teigiamą poveikį ES administracijai. Prioritetai yra sukurti sistemiškesnę ir nuoseklesnę ombudsmeno darbo tolesnės priežiūros sistemą ir stiprinti bendradarbiavimą ir dialogą su ES institucijomis.
• Išlaikyti ombudsmeno darbo reikalingumą realiame gyvenime. Prioritetai yra nustatyti sistemines viešojo administravimo tendencijas ES ir nacionaliniu lygmeniu ir jų poveikį Europos demokratijai.
• Didinti piliečių informuotumą apie ombudsmeno darbą. Prioritetai yra plėtoti dalyvaujamąjį požiūrį su suinteresuotaisiais subjektais ir informacijos skleidėjais, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijomis, žiniasklaida, įmonėmis ir kitomis organizacijomis.
• Toliau didinti tarnybos darbo efektyvumą. Prioritetai yra lanksčiai pritaikomuoju būdu susisteminti tarnybą, darbo procesus ir komunikaciją.

Konkretūs veiksmai šiems tikslams pasiekti bus kasmet planuojami ir vertinami.

5. Skundai ir tyrimai: kaip mes padedame visuomenei

Europos ombudsmenė padeda žmonėms, įmonėms ir organizacijoms, kurios susiduria su problemomis dėl jų pateikiamų skundų tvarkymo ES administravimo įstaigose, taip pat aktyviai sprendžia platesnio masto sisteminius klausimus, susijusius su ES institucijomis.

Siekiant racionalizuoti tarnybos skundų nagrinėjimą ir tyrimų vykdymą, 2020 m. buvo pagerintas ombudsmenės bylų nagrinėjimo tvarkos veiksmingumas, ypač įsteigus atskirą Tyrimų direktoratą. Šiame direktorate dirba darbuotojai, kurie nagrinėja ombudsmeno įgaliojimų sričiai priklausančius skundus – o tai padėjo dar labiau pagerinti ombudsmenės tyrimų nuoseklumą ir veiksmingumą.

Nepaisant pandemijos sukeltų sunkumų, pagrindinis Europos ombudsmenės darbas nenukentėjo. Ombudsmenės internetinė skundų sistema leido tarnybai nenutraukti savo pagalbos skundo pateikėjams.

Siekiant pagerinti visuomenės galimybes susipažinti su ombudsmenės tyrimais ir suteikti dar didesnį skaidrumą, informacijos apie tyrimus pateikimas ombudsmeno svetainėje 2020 m. buvo pagerintas ir pertvarkytas. Buvo pakeistas pagrindinis atskiro tyrimo bylos puslapis, kuriame yra nuorodos į visus reikalingus dokumentus. Daugelyje šių bylos puslapių taip pat yra pateiktas trumpas tyrimo aprašymas ir naujausi pokyčiai.

Tarnyboje skundus nagrinėjančių pareigūnų įvairialypė komanda ir svetainėje pateikiamas turinys rodo ombudsmenės įsipareigojimą bendrauti su pagalbos ieškančiais žmonėmis visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis. Svetainė dar buvo patobulinta 2020 m. siekiant atitikti aukštus prieinamumo standartus neįgaliesiems.

Nors ombudsmenė ne visada gali atlikti tyrimus dėl visų gautų skundų, tarnyba vis tiek deda pastangas padėti visiems, kurie ieško pagalbos, pavyzdžiui, rekomenduodama kitas teisių gynimo galimybes.

5.1. Skundų rūšys ir pateikėjai

5.1.1. Skundų ir strateginių tyrimų apžvalga

Ombudsmenė tyrimą gali pradėti tik dėl tų skundų, kurie priklauso jos įgaliojimų sričiai ir atitinka būtinus „priimtinumo kriterijus“, pavyzdžiui, anksčiau tam tikrą klausimą buvo bandoma išspręsti tiesiogiai su atitinkama institucija. Tačiau ombudsmeno tarnyba stengiasi padėti visiems skundus pateikusiems asmenims. Nauja tarnybos struktūra leido dar labiau pagerinti ombudsmeno galimybes nagrinėti skundus, vis labiau sutrumpinant viso tyrimo laiką.

Tarnybos darbo temos yra susijusios su ombudsmeno įgaliojimais ir su gautais skundais, nes daugiausia bylų buvo pradėta remiantis skundais. Kaip ir ankstesniais metais, skaidrumas tebėra pagrindinė skundų tema, ir tai taip pat atsispindi tarnybos strateginiame darbe.

Be pagrindinio darbo su skundais, ombusdmenė taip pat atlieka platesnius strateginius tyrimus ir imasi iniciatyvos spręsti sisteminius klausimus dėl ES institucijų. 2020 m. buvo atlikti tyrimai ir imtasi iniciatyvų dėl daugelio ES institucijų ir agentūrų atsako į COVID-19 krizę.

5.1.2. Ombudsmeno įgaliojimų sričiai nepriklausantys skundai

2020 m. Europos ombudsmenė išnagrinėjo daugiau nei 1 400 skundų dėl klausimų, kurie nepriklauso jos įgaliojimų sričiai, daugiausia todėl, kad jie nesusiję su ES administravimo įstaigų veikla. Daugiausia tokių skundų gauta iš Ispanijos, Lenkijos ir Vokietijos.

Šie jos įgaliojimų sričiai nepriklausantys skundai visų pirma buvo susiję su problemomis, kurios piliečiams kilo bendraujant su nacionalinėmis, regioninėmis ar vietos valdžios įstaigomis, nacionaliniais ar tarptautiniais teismais (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismu) ir privačiais subjektais (įskaitant oro transporto bendroves, bankus arba internetines įmones ir platformas). Daugiausia piliečiai skundėsi dėl klausimų, susijusių su teismo bylomis, sveikatos apsauga, vartotojų apsauga, darbo ir vienodo požiūrio.

Ombudsmenei taip pat buvo pateikti įvairiausi ne jos įgaliojimų sričiai priklausantys skundai, susiję su COVID-19 krize, pavyzdžiui, dėl sveikatos apsaugos, kelionių, darbo ir švietimo klausimų, susijusių su priemonėmis, kurias nacionalinės valdžios institucijos taikė dėl pandemijos.

Kiti ne jos įgaliojimo sričiai priklausantys skundai buvo susiję su ES institucijomis dėl politinio ar teisėkūros darbo.

Ombudsmenė visiems pagalbos ieškantiems asmenims atsakymus pateikė jų skundo kalba. Atsakymuose buvo paaiškinta ombudsmenės įgaliojimų sritis ir pagal galimybes pateiktos rekomendacijos skundo pateikėjams kreiptis į kitas įstaigas, kurios galėtų padėti. Dažniausiai rekomenduota kreiptis į nacionalines ar regionines ombudsmeno institucijas, Komisiją, Parlamentą, kitas organizacijas ir nacionalines institucijas. Gavusi skundų pateikėjų sutikimą, ombudsmenė skundus perdavė ir Europos ombudsmenų tinklo (EOT) nariams.

Skundų pateikėjams, kurie nebuvo patenkinti konkrečiais ES teisės aktais, paprastai buvo rekomenduojama kreiptis į Europos Parlamento Peticijų komitetą. Tiems, kurie kėlė su ES teisės įgyvendinimu susijusius klausimus, buvo nurodoma kreiptis į nacionalinį arba regioninį ombudsmeną arba į ES tinklus, pavyzdžiui, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT). Ombudsmenė taip pat informavo skundo pateikėjus apie galimybę pateikti Komisijai skundą dėl pažeidimo.

5.2. Dėl kurių institucijų skųstasi?

5.3. Dėl ko skųstasi?

5.4. Pasiekti rezultatai

5.5. Poveikis ir pasiekimai

Vienas iš visa apimančių Europos ombudsmenės tikslų yra savo tyrimais ir kita veikla pasiekti apčiuopiamos naudos skundo teikėjams ir visuomenei ES administravimo įstaigų atžvilgiu. Iš dalies tai matosi iš statistikos pagal tai, kaip institucijos reaguoja į ombudsmenės pasiūlymus. Tačiau laikantis grynai statistinio požiūrio neatskleidžiamas gilesnis ombudsmenės tyrimų poveikis. Ombudsmenės metinėje ataskaitoje „Putting it Right“ („Administravimo klaidų taisymas“), kurioje apžvelgiamas ankstesniais metais padarytas poveikis, tai bandyta įvertinti pirmą kartą (2019).

5.5.1. Platesnis poveikis

Šis poveikis apima tyrimus, kuomet teigiamą rezultatą galima pamatyti tik užbaigus tyrimą. Kai kurie ombudsmenės pasiūlymai yra plataus užmojo, reikalauja didelių pastangų, o kartais ir dešimtmečiais taikytų procedūrų ir praktikų reformų. Kitais atvejais atsiradęs postūmis iš išorės gali lemti pokyčius vėlesniame etape, jau po tyrimo užbaigimo, nors tyrimo metu institucijų reakcija į pasiūlymą buvo ir neigiama.

Konkrečiu to pavyzdžiu galėtų būti ombudsmenės tyrimas dėl Europos Komisijos generalinio sekretoriaus, aukščiausio lygio ES valstybės tarnautojo, paskyrimo proceso. Ombudsmenė paprašė Komisijos įgyvendinti konkrečią generalinio sekretoriaus paskyrimo procedūrą. Savo atsakyme ombudsmenei Komisija atsisakė rekomendacijos ir pradžioje nesutiko imtis jokių pokyčių. Tačiau 2019 m. pabaigoje Komisija galiausiai padarė taip, kaip ombudsmenė rekomendavo, ir pradėjo taikyti specialią skyrimo į generalinio sekretoriaus pareigas procedūrą, įskaitant pranešimą apie laisvą darbo vietą ir aiškiai nustatytą tvarkaraštį. Naujas generalinis sekretorius 2020 m. sausio mėn. buvo išrinktas laikantis skaidrios ir teisingos procedūros.

Kitas pavyzdys susijęs su „sukamųjų durų“ reiškiniu Komisijoje. 2018 m. ombudsmenė užbaigė tyrimą apie buvusio Komisijos pirmininko darbą Komisijoje pasibaigus kadencijai ir Etikos komiteto poziciją šiuo klausimu. Komisija atmetė dvi ombudsmenės rekomendacijas ir keturis iš penkių jos pasiūlymų. Tačiau 2019 m. toliau tiriant priemones, kurias Komisija taiko dėl „sukamųjų durų“ reiškinio, ombudsmenė pateikė 25 pasiūlymus, kaip taikyti sistemiškesnes ir veiksmingesnes priemones dėl į privatųjį sektorių perėjusių buvusių darbuotojų ar iš privataus sektoriaus į Komisiją atėjusių dirbti asmenų. Atsakydama Komisija įsipareigojo įgyvendinti beveik visus ombudsmenės pasiūlymus dėl taisyklių, susijusių su „sukamųjų durų“ reiškiniu. Be kita ko, buvo prašoma, kad į privatųjį sektorių pereinantis dirbti asmuo pateiktų daugiau informacijos apie organizaciją, kurioje ketina įsidarbinti, ir apie savo naujo darbo pobūdį.

5.5.2. Priimtinumo rodiklis

Ombudsmenės metinėje ataskaitoje „Putting it Right“ („Administravimo klaidų taisymas“) taip pat pateiktas 2019 m. statistinis „priimtinumo rodiklis“, kuris rodo, kad 79 proc. iš visų atvejų ES institucijos teigiamai reagavo į ombudsmenės pasiūlymus (sprendimus, rekomendacijas ir pasiūlymus). Tai geresnis rodiklis nei praėjusiais metais, rodantis teigiamą ES institucijų nuostatą, siekiant ištaisyti tai, ką darė negerai ir, bendresne prasme, gerinti savo administracines praktikas.

Iš viso ES institucijos 93 atvejais iš 118 pateiktų pasiūlymų, kuriuos ombudsmenė pateikė siekiant iš dalies pakeisti ar pagerinti jų administracines praktikas, reagavo teigiamai. 10 iš 17 institucijų, kurioms ombudsmenė pateikė pasiūlymus, visiškai sutiko su visais sprendimais, pasiūlymais ir rekomendacijomis.

6. Ryšiai ir bendradarbiavimas

6.1. Ryšiai

Ombudsmeno skaitmeninio ryšio paslaugos 2020 m. buvo ir toliau vystomos ir gerinamos, centrinė svetainė tapo dinamiškesnė ombudsmeno darbui. Svetainėje atsirado naujienų skiltis, kurioje pateikiami lengvai suprantami naujienų straipsniai, kuriuose aprašomi svarbiausi tyrimai ar nagrinėjami kitus ombudsmeno darbo aspektai. Siekiant palengvinti susipažinimą su ombudsmeno tyrimais, kiekvienas tyrimas dabar turi pagrindinį „bylos puslapį“ – daugelyje iš jų pateikiamas trumpas pristatymo tekstas, kuriame apibūdinamas atliekamas tyrimas ir jo eiga. Taip pat atsirado nauja speciali skiltis su nuorodomis į visuomenei pateikiamus dokumentus.

Be įprasto svetainės turinio, ombudsmeno tarnyba taip pat pradėjo taikyti kitus interaktyvius internetinius informacijos skelbimo formatus tam, kad mūsų darbas būtų įdomesnis ir prieinamesnis platesnei auditorijai.

Siekiant paminėti ombudsmeno 25 veiklos metų sukaktį, buvo sukurtas dinamiškas slenkamas internetinis pristatymas apie Europos ombudsmeną. Taip ombudsmeno tarnyba tikisi veikti ateityje.

Ombudsmenė ir toliau visapusiškai naudojo socialinius tinklus siekdama aiškiai ir patraukliai pateikti informaciją apie tarnybos veiklą ir kam gali būti suteikta pagalba, taip pat pateikti naujausią informaciją ir požiūrius apie tyrimų eigą. Visų pirma „Twitter“ socialiniame tinkle ombudsmenė pradėjo naujoviškesniais būdais pristatyti tarnybos veiklą, panaudodama ir pokalbių gijas. Ombudsmenės veikla pagrindinėse mūsų platformose – „Twitter“, „LinkedIn“ ir „Instangram“ – tapo aktyvesnė. Vienas iš pagrindinių metų įvykių buvo ombudsmenės veikla artėjant 25 veiklos metų sukakčiai – šią veiklą buvo galima stebėti naudojantis saitažodžiu #EO25years.

Dėl ombudsmenės veiklos dėl ES atsako į COVID-19 krizę pažymėtina, kad tarnyba taip pat pateikė glaustą infografiką ir atitinkamą straipsnį, kuriuose pateiktos įvairių ES institucijų ir agentūrų funkcijų ir atsakomybių apžvalga. Tarnyba taip pat vykdė kampaniją, kuri buvo skirta ombudsmenės gairių dėl oficialiųjų ES kalbų vartojimo, bendraujant su visuomene, pristatymo ES administravimo įstaigoms.

2020 m. sparčiausiai augantis kanalas buvo „Instagram“. Auditorija per metus išaugo 71 proc.(1 068 nauji stebėtojai). Stebėtojų skaičius „LinkedIn“ išaugo 34 proc. (+1 237), o „Twitter“ socialiniame tinkle, kuriame ombudsmenė turi didžiausią auditoriją, stebėtojų skaičius 2020 m. gruodžio mėn. siekė 29 200, o tai reiškia 11 proc. augimą (+2 870).

Svarbiausias metų ryšių renginys buvo metinė konferencija, kuri buvo skirta 25 Europos ombudsmeno veiklos metams. Siekdama surengti kokybišką internetinį renginį, kuriame dalyvavo daugiau nei 240 dalyvių, ombudsmenė turėjo taikyti naujoves. Konferencijai buvo panaudota platforma „Interactio“ ir Europos Parlamento vertimo žodžiu priemonės, siekiant užtikrinti vertimą tikruoju laiku. Ombudsmeno tarnyba taip pat naudojo internetinę platformą „Slido“, skirtą virtualiems renginiams – šioje platformoje dalyviai galėjo užduoti klausimus ir dalyvauti apklausose tikruoju laiku. Todėl pavyko surengti tikrai interaktyvią konferenciją, nepaisant sunkumų, su kuriais susiduriama organizuojant virtualų renginį.

6.2. Santykiai su ES institucijomis

6.2.1. Europos Parlamentas

Po perrinkimo 2019 m. pabaigoje Europos ombudsmenė Emily O‘Reilly ir toliau stiprino ryšius tarp tarnybos ir Europos Parlamento, kuris yra pagrindinis ombudsmeno partneris. 2020 m. ombudsmenė kreipėsi į Europos Parlamentą per plenarinę sesiją ir, nepaisant COVID-19 sukeltų sunkumų, toliau reguliariai rengė vaizdo konferencijas su skirtingų politinių pažiūrų Europos Parlamento nariais. Ombudsmenė taip pat buvo kviečiama išreikšti nuomonę keliuose įvairių Parlamento komitetų susitikimuose, taip pat su tarnybos darbu susijusiuose seminaruose. Dėl pandemijos ombudsmeno metinė ataskaita Europos Parlamento pirmininkui buvo perduota e. paštu 2020 m. gegužės 5 d.

6.2.2. Peticijų komitetas

Ombudsmenė bendradarbiavo su Europos Parlamento Peticijų komitetu siekiant išspręsti Europos piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus dėl atskaitomybės ES institucijoms. 2020 m. santykiai tarp Peticijų komiteto ir ombudsmenės buvo toliau stiprinami. Ombudsmenė dalyvavo įvairiuose komiteto susirinkimuose, o tarp ombudsmeno tarnybos ir komiteto vyko nuolatinis bendravimas. Įvairios komiteto rezoliucijos buvo paremtos ombudsmenės darbu, ypač dėl neįgalių asmenų teisių COVID-19 krizės metu. 25 Europos ombudsmeno tarnybos veiklos metų proga Emily O’Reilly buvo malonu gauti žinutes, kuriose siunčiami sveikinimai už jos darbą ir geriausi linkėjimai ateičiai nuo keleto Europos Parlamento narių, ypač iš Peticijų komiteto pirmininkės, kuri taip pat dalyvavo šiai progai pažymėti surengtoje konferencijoje.

6.2.3. Europos Komisija

Europos Komisija yra ES vykdomasis organas ir turi didžiausią administravimo sistemą iš visų ES įstaigų. Todėl visiškai suprantama, kodėl daugiausia skundų ombudsmeno darbe yra susiję su Komisijos darbu. Darbo santykiai tarp Komisijos ir ombudsmenės 2020 m. ir vėl buvo labai konstruktyvūs, o pirmininko pavaduotojas Maroš Šefčovič skaitė pagrindinį pranešimą 25 veiklos metų sukakčiai skirtoje konferencijoje. Tamprūs ryšiai taip pat buvo išlaikyti tarnybų lygmeniu siekiant užtikrinti, kad skundo pateikėjams rūpesčius keliantys klausimai būtų veiksmingai sprendžiami.

6.2.4. Kitos institucijos, agentūros ir organizacijos

Taip pat ombudsmeno tarnybai svarbu išlaikyti produktyvius santykius su kitomis institucijomis, agentūromis, įstaigomis ir organais. 2020 m. ombudsmenė palaikė ryšius su Europos investicijų banko vadovais, Europos Audito Rūmais ir Europos vaistų agentūra. Santykiai su įvairiais ES administracijos padaliniais yra numatyti Ombudsmeno strategijoje „2024 m. link“. Tik per tamprų bendradarbiavimą galima pasiekti ilgalaikių ir teigiamų pokyčių ES administracijoje.

6.2.5. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija

Ombudsmeno tarnyba, kaip ES sistemos narė, užtikrina, skatina ir stebi, kaip ES institucijų lygmeniu įgyvendinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK). 2020 m. ombudsmeno tarnyba buvo ES programos pirmininkė.

Kartu su Europos neįgaliųjų forumu, Europos Parlamentu ir ES pagrindinių teisių agentūra ombudsmenė pateikė Europos Komisijai bendrą raštą, kuriame pristatė ES programoje išdėstytas nuomones apie tai, kokia turėtų būti platesnio užmojo ir visapusiškesnė Europos neįgaliųjų teisių strategija po 2020 m. Tuo tikslu 2020 m. liepos mėn. įvyko ES programos susitikimas su už lygybę atsakinga Komisijos nare Helena Dalli siekiant pratęsti dialogą apie numatomą Europos neįgaliųjų teisių strategiją. Europos ombudsmenė Emily O’Reilly taip pat kreipėsi į Europos Parlamento Peticijų komiteto organizuotą seminarą apie neįgaliųjų teisių strategiją.

2020 m. birželio mėn. ombudsmenė ėmėsi strateginės iniciatyvos siekdama įvertinti, kaip Komisijoje atsižvelgiama į neįgalių personalo narių specialiuosius poreikius COVID-19 ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Ombudsmenė pateikė Komisijai klausimus apie taikomas priemones nuotoliniam darbui ir sveikatos draudimui, taip pat ko galima pasimokyti dėl Komisijos visapusiškesnės sąveikos su negalią turinčiais visuomenės nariais. Ombudsmenė šiuo metu nagrinėja Komisijos atsakymą, paprašiusi informacijos iš neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų.

Ombudsmenė ištyrė skundą dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) panaudojimo institucijų teikiamų neįgaliųjų priežiūros namų statyboms Vengrijoje ir Portugalijoje. Skundo pateikėjo nuomone, Komisija turėjo imtis veiksmų dėl šių projektų, kadangi jie prieštarauja ES įsipareigojimams užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų teikiama parama gyventi bendruomenei skirtuose centruose. Atidžiai išnagrinėjusi priemones, kurių ėmėsi Komisija, ombudsmenė užbaigė tyrimą, pateikdama pagerinimo pasiūlymus, ir toliau tęs šio svarbaus klausimo stebėseną.

Tuo pačiu klausimu Komisija atsakė teigiamai į ombudsmenės pasiūlymus, kurie buvo pateikti tyrime dėl to, kaip buvo nagrinėti tariami žmogaus teisių pažeidimai socialinių paslaugų institucijoje neįgaliųjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į ombudsmenės pasiūlymą, Komisija nurodė, kad ES lėšos pagal geriausias galimybes turėtų būti skirtos ne išlaikyti institucijas, o vietoj to jos turėtų būti panaudojamos tam, kad remtų deinstitucionalizavimą.

Ombudsmenė taip pat išnagrinėjo skundą dėl uždelsimų reintegruoti neįgalius darbuotojus pagal taikomą procedūrą. Ombudsmenė baigė nagrinėti bylą po to, kai Komisija patvirtino, kad vėl pradėta taikyti skundo pateikėjo reintegracijos procedūra.

6.3. Europos ombudsmenų tinklas

Pandemijos pasekmės akivaizdžiai paveikė daugelio viešųjų įstaigų ir tarptautinių subjektų darbo metodus ir procedūras. Natūralu, kad taip atsitiko ir Europos ombudsmenų tinklui, kuris yra neoficialus 96 tarnybas 36 Europos šalyse apjungiantis tinklas ir kuriam taip pat priklauso ir Europos Parlamento Peticijų komitetas.

Europos ombudsmenė Emily O’Reilly tiesiogiai bendravo su Europos ombudsmenų tinklo nariais nuo pat krizės pradžios siekiant užtikrinti geriausias tinklo paslaugas jo nariams. Todėl 2020 m. gegužės 12 d. Europos ombudsmenė surengė vaizdo seminarą dėl COVID-19 pasekmių ombudsmenams. Vaizdo seminare dalyvavo ombudsmenai ar juos atstovaujantys asmenys iš 33 organizacijų narių – jie dalijosi patirtimi ir skatino geriausią patirtį dėl krizės priemonių.

Įprastinis metinis Europos ombudsmenų tinklo svarbiausias renginys, metinė konferencija, taip pat įvyko skaitmeniniu formatu. Spalio 26 d. (tą pačią dieną, kaip ir ombudsmeno tarnybos 25 veiklos metams skirta konferencija), 106 dalyviai iš visos Europos virtualiai prisijungė prie internetinės konferencijos Be 25 metų sukakties paminėjimo ir Europos ombudsmenės ateities aptarimo, internetinėje konferencijoje buvo kalbama apie būsimą bendradarbiavimą kitos kadencijos metu ir galimas būsimų lygiagrečiai atliekamų tyrimų temas ir būdus. Konferencijoje, kurioje pagrindinis pranešėjas buvo už darbo vietas ir socialines teises atsakingas Komisijos narys Nicolas Schmit, taip pat buvo galimybė dar kartą aptarti COVID-19 krizę ir numatyti, kaip ji pakeis ombudsmeno darbą per ateinančius metus.

7. Ištekliai

7.1. Biudžetas

Europos ombudsmeno biudžetui numatomas atskiras ES biudžeto skirsnis. Jis suskirstytas į tris antraštines dalis. Pirmoje antraštinėje dalyje nurodyti atlyginimai, išmokos ir kitos su darbuotojais susijusios išlaidos. Antroje antraštinėje dalyje – pastatai, baldai, įranga ir kitos veiklos išlaidos. Trečia antraštinė dalis apima išlaidas, susijusias su institucijos atliekamomis bendrosiomis funkcijomis. 2020 m. biudžeto asignavimų suma buvo 12 348 231 eurų.

Siekdamas užtikrinti veiksmingą išteklių valdymą, ombudsmeno vidaus auditorius reguliariai tikrina institucijos vidaus kontrolės sistemas ir tarnybos atliekamas finansines operacijas. Ombudsmeno, kaip ir kitų ES institucijų, auditą taip pat atlieka Europos Audito Rūmai.

7.2. Išteklių naudojimas

Ombudsmenė kasmet tvirtina metinį valdymo planą, kuriame nustatomi konkretūs veiksmai. Jų tarnyba turi imtis siekdama įgyvendinti institucijos uždavinius ir prioritetus, numatytus penkerių metų trukmės Europos ombudsmeno strategijoje „2019 m. link“. 2020 m. metinis valdymo planas bus šeštasis šia strategija pagrįstas planas. 2020 m. gruodžio mėn. ombudsmenė patvirtino naują strategiją „2024 m. link“.

Institucijoje dirba aukštos kvalifikacijos daugiakalbiai darbuotojai. Tai užtikrina, kad institucija galėtų nagrinėti skundus 24 oficialiosiomis ES kalbomis ir didinti informuotumą apie ombudsmeno darbą ES. 2020 m., reaguodama į COVID-19 pandemiją, ombudsmeno tarnyba veiksmingai ir greitai perėjo prie skaitmeninės darbo aplinkos, nepertraukusi pagrindinio skundų nagrinėjimo darbo. 2020 m. ombudsmenės etatų plane buvo 69 pareigybės, be to, ji įdarbino apie aštuonis sutartininkus ir suteikė galimybę per metus įgyti darbo patirties trylikai stažuotojų.

2020 m. rugsėjo mėn. Rosita Hickey, kuri ombudsmeno tarnyboje dirba jau nuo 2001 m., laimėjo atvirą konkursą ir buvo paskirta tyrimų direktore.

Išsamią informaciją apie ombudsmeno tarnybos struktūrą ir skirtingų skyrių uždavinius galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje.

Kaip susisiekti su Europos ombudsmene

Telefonu

+33 (0)3 88 17 23 13

E. paštu

eo@ombudsman.europa.eu

Internete

• interneto svetainė ombudsman.europa.eu
• „Twitter“ twitter.com/EUombudsman
• „Instagram“ instagram.com/euombudsman
• „LinkedIn“ linkedin.com/company/272026
• YouTube youtube.com/user/eotubes

Mūsų tarnybos

Strasbūras

Pašto adresas:

Médiateur européen
1 avenue du Président Robert Schuman
CS 30403
F-67001 Strasbourg Cedex

Adresas lankytojams:

Bâtiment Václav Havel (HAV)
Allée Spach
F-67070 Strasbourg

Briuselis

Pašto adresas:

Médiateur européen
Rue Wiertz
B-1047 Bruxelles

Adresas lankytojams:

Montoyer-Science (MTS)
30 rue Montoyer
B-1000 Bruxelles

© Europos Sąjunga, 2021

Visų fotografijų ir vaizdų teisės priklauso Europos Sąjungai, išskyrus viršelį (© erikreis / iStock). Leidžiama atgaminti švietimo ir nekomerciniais tikslais, nurodžius šaltinį.

HTML

ISBN 978-92-9483-227-6

ISSN 1830-690X

doi: 10.2869/779378

QK-AA-21-001-LT-Q