Haluatko tehdä kantelun EU:n toimielimestä tai elimestä?

P. Nikiforas Diamandouras

P. Nikiforas Diamandouras gimė 1942 m. birželio 25 d. Atėnuose, Graikijoje. Nuo 2003 m. iki 2013 m. spalio mėn. jis buvo Europos Sąjungos ombudsmenas (Europos ombudsmenas). Nuo 1998 m. iki 2003 m. jis ėjo pirmojo Graikijos nacionalinio ombudsmeno pareigas. Jis yra Atėnų universiteto Politikos mokslų ir viešojo administravimo katedros lyginamosios politikos profesorius emeritas. Nuo 1995 m. iki 1998 m. ėjo Graikijos socialinių tyrimų nacionalinio centro (gr. EKKE) direktoriaus ir pirmininko pareigas. Nuo 2012 m. – Europos koledžo (Briugė) kviestinis profesorius. 2014 m. gegužės mėn. išrinktas Graikijos akademijos (Nacionalinė menų ir mokslų akademija) nariu.

1963 m. gavo bakalauro laipsnį Indianos universitete, o 1965 m. magistro, 1969 m. filosofijos magistro ir 1972 m. daktaro laipsnius Kolumbijos universitete. 1973–1978 m., prieš 1988 m. pradėdamas darbą Atėnų universitete, dėstė Niujorko valstijos universitete ir užsiėmė mokslo tiriamąja veikla Kolumbijos universitete. Nuo 1980 m. iki 1983 m. Atėnų kolegijoje (Atėnai, Graikija) ėjo už plėtrą atsakingo direktoriaus pareigas. Nuo 1983 m. iki 1988 m. Socialinių mokslų tyrimo tarnyboje, Niujorke, buvo Vakarų Europos ir Artimųjų bei Vidurinių Rytų programos direktorius. Nuo 1988 m. iki 1991 m. Graikijos tarptautinių ir strateginių studijų instituto Atėnuose, ekspertų grupės, finansuojamos iš Ford ir MacArthur fondų, direktorius. 1997 m. Juan March centro (Madride) socialinių mokslų aukštesniųjų studijų kviestinis politikos mokslų profesorius. 2011 m. Graikijos Amerikos koledže jam suteiktas teisės daktaro laipsnis (honoris causa).

Nuo 1992 m. iki 1998 m. ėjo Graikijos politikos mokslų asociacijos pirmininko, o nuo 1985 m. iki 1988 m. – Šiuolaikinių Graikijos studijų asociacijos Jungtinėse Amerikos valstijose pirmininko pareigas. 1999 m. jis buvo paskirtas Graikijos nacionalinės žmogaus teisių komisijos nariu, o 2000 m. – Nacionalinės tarybos, atsakingos už administracines reformas, nariu. 1988 m. – 1996 m. jis buvo vienu iš Socialinių mokslų tyrimo tarybos (Niujorkas), kurios veikla buvo finansuojama iš Volkswagen fondo lėšų, Pietų Europos pakomitečio pirmininkų. Taip pat dirbo vienu iš knygų apie naująją Pietų Europą serijos, išleistos Oxford University Press, Johns Hopkins University Press bei Palgrave leidyklų vyriausiųjų redaktorių. Yra gavęs Fulbright stipendiją ir Nacionalinį apdovanojimą už humanitarinių mokslų tyrimus.

Yra daug rašęs apie Pietų, Rytų ir Pietryčių Europos, įskaitant Graikiją, politiką ir istoriją, ypač apie demokratijos procesus, valstybės ir tautos kūrimą, kultūros ir politikos santykį, taip pat apie ombudsmeno instituciją ir gero administravimo principus. Redaguoti leidiniai: Demokratijos įtvirtinimo politika. Pietų Europa lyginamajame kontekste, 1995 m.; Partijos, politika ir demokratija naujojoje Pietų Europoje, 2001 m.; Europos ombudsmenas. Ištakos, įtvirtinimas, raida, 2005 m.; Demokratijos ir valstybės vaidmuo naujojoje Pietų Europoje, 2006 m.; Erdvinės tautos koncepcijos; Modernėjanti Graikijos ir Turkijos geografija, 2010 m. Monografijos: Valstybės stiprinimo ištakos šiuolaikinėje Graikijoje, 1821–1828 m., 2002 m. (graikų k.) ir Kultūrinis dualizmas ir politinė raida poautoritarinėje Graikijoje, 2000 m. (graikų k.).

Apdovanojimai: Fenikso ordino didžiojo vado apdovanojimas, Graikija, 2004 m.; Auksinis kryžius „Už nuopelnus“, Lenkija, 2010 m.; Garbės legiono riterio vardas, Prancūzija, 2014 m.

Kalbos: graikų, anglų, prancūzų, italų, vokiečių, ispanų, portugalų. Jo pomėgiai – skaitymas, rašymas, klasikinė muzika ir filmai.