¿Tiene una reclamación contra una institución u órgano de la UE?

Europos gero administracinio elgesio kodeksas

Europos Parlamento patvirtinto Kodekso esminės nuostatos[1]:

1 straipsnis - Bendroji nuostata

Santykiuose su visuomene, institucijos ir jų valdininkai turi gerbti normas, nustatytas šiame Europos gero administracinio elgesio kodekse, toliau – „Kodeksas“.

2 straipsnis - Individuali taikymo sritis

1. Kodeksas turi būti taikomas visiems valdininkams ir tarnautojams, kuriems taikomos personalo taisyklės ir kitų tarnautojų darbo sąlygos, jų santykiuose su visuomene. Toliau terminas „valdininkas“ reiškia tiek valdininkus, tiek kitus tarnautojus.

2. Institucijos ir jų administracijos imsis būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog šiame Kodekse nustatytos sąlygos taip pat būtų taikomos kitiems dirbantiems asmenims, pavyzdžiui, asmenims, dirbantiems privatinės teisės sutarčių pagrindu, nacionalinių valstybinių tarnybų deleguotiems ekspertams ir stažuotojams.

3. „Visuomenė“ – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena, ar turi registruotą būstinę valstybėje narėje.

4. Šiame Kodekse vartojami terminai:
a. „institucija“ reiškia Europos Sąjungos instituciją, įstaigą ar organą;
b. „valdininkas“ reiškia Europos Sąjungos valdininką ar kitą tarnautoją.

3 straipsnis - Pagrindinė taikymo sritis

1. Šis Kodeksas susideda iš bendrųjų gero administracinio elgesio normų, kurios taikomos visiems institucijų ir jų administracijų santykiams su visuomene, nebent šie santykiai yra reguliuojami specifinių nuostatų.

2. Normos, nustatytos šiame Kodekse, netaikomos santykiams tarp institucijų ir jų valdininkų. Šiuos santykius reguliuoja personalo taisyklės.

4 straipsnis - Teisėtumas

Valdininkas turi veikti pagal įstatymus ir taikyti Sąjungos įstatymų normas ir procedūras. Valdininkas turi ypač rūpintis, kad sprendimai, darantys poveikį individų teisėms ir interesams, turėtų teisinį pagrindą, ir jų turinys atitiktų įstatymų reikalavimus.

5 straipsnis - Diskriminacijos nebuvimas

1. Nagrinėdamas visuomenės prašymus ir priimdamas sprendimus, valdininkas turi užtikrinti, kad būtų paisoma lygybės principo. Tose pačiose situacijose su visais visuomenės nariais turi būti elgiamasi vienodai.

2. Jei elgiamasi skirtingai, valdininkas turi užtikrinti, kad tai pateisina objektyvios konkretaus atvejo priežastys.

3. Valdininkas turi ypač vengti bet kokios nepateisinamos visuomenės narių diskriminacijos dėl tautybės, lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, priklausomybės tautinei mažumai, turto, kilmės, neveiksnumo, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

6 straipsnis - Proporcingumas

1. Priimdamas sprendimus, valdininkas turi užtikrinti, kad priemonės, kurių imamasi, yra proporcingos siekiamam tikslui. Valdininkas turi ypač vengti apriboti piliečių teises ar reikalauti jų mokėti mokesčius, kai tie apribojimai ar mokesčiai nėra pagrįstai susiję su vykdomų veiksmų tikslu.

2. Priimdamas sprendimus, valdininkas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp privačių asmenų interesų ir bendro visuomenės labo.

7 straipsnis - Piktnaudžiavimo galia nebuvimas

Galios turi būti naudojamos tik tiems tikslams, kuriems jos atitinkamų nuostatų buvo suteiktos. Valdininkas turi ypač vengti naudotis šiomis galiomis įstatymų nepagrįstiems tikslams arba tikslams, kurie nėra skirti visuomenės labui.

8 straipsnis - Nešališkumas ir nepriklausomumas

1. Valdininkas turi būti nešališkas ir nepriklausomas. Valdininkas turi susilaikyti nuo bet kokių savavališkų veiksmų, galinčių neigiamai atsiliepti visuomenės nariams, taip pat nuo pirmenybės suteikimo dėl bet kokių priežasčių.

2. Valdininko elgesys niekada neturi būti grindžiamas asmeniniu, šeimyniniu ar tautiniu suinteresuotumu ar politiniu spaudimu. Valdininkas neturi dalyvauti priimant sprendimą, kuriame jis (ji) ar kitas jo (jos) artimas šeimos narys turi finansinės naudos.

9 straipsnis - Objektyvumas

Priimdamas sprendimus, valdininkas turi atsižvelgti į atitinkamas aplinkybes ir jas kiekvieną atskirai įvertinti, atmesdamas visa, kas su tuo nesusiję.

10 straipsnis - Teisėti lūkesčiai, nuoseklumas ir patarimas

1. Tiek valdininko administracinis elgesys, tiek jo administracinis institucijos darbas turi būti nuoseklūs. Valdininkas turi vadovautis institucijoje nusistovėjusia administracine tvarka, nebent konkrečiu atveju teisėti raštiški pagrindai leidžia nukrypti nuo šios tvarkos.

2. Valdininkas turi gerbti teisėtus ir pagrįstus visuomenės narių lūkesčius atsižvelgdamas į ankstesnę institucijos veiklą.

3. Kai būtina, valdininkas turi patarti visuomenei, kaip turi būti nagrinėjamas ne jo kompetencijai priskirtinas klausimas ir kokių veiksmų turi būti imtasi sprendžiant tą klausimą.

11 straipsnis - Sąžiningumas

Valdininkas turi veikti nešališkai, sąžiningai ir pagrįstai.

12 straipsnis - Etiketas

1. Valdininkas turi būti paslaugus, korektiškas, mandagus ir visuomenei pasiekiamas. Atsakydamas į korespondenciją, telefonų skambučius ir elektroninius laiškus, valdininkas turi stengtis būti kuo paslaugesnis ir į užduotus klausimus atsakyti kiek įmanoma išsamiau ir tiksliau.

2. Jei valdininkas nėra atsakingas už konkretų klausimą, jis turi nukreipti pilietį pas atitinkamą valdininką.

3. Dėl įvykusios ir neigiamai visuomenės nario teises ar interesus paveikusios klaidos valdininkas turi atsiprašyti ir pačiu tinkamiausiu būdu stengtis ištaisyti neigiamas pasekmes, taip pat informuoti visuomenės narį apie apskundimo teises, remiantis šio Kodekso 19 straipsniu.

13 straipsnis - Atsakymas į laiškus piliečio kalba

Valdininkas turi užtikrinti, kad bet kuris Sąjungos pilietis ar visuomenės narys, parašęs institucijai viena iš Sutarties kalbų, gautų atsakymą ta pačia kalba. Pagal galimybes ta pati nuostata turi būti taikoma ir juridiniams asmenims, tokiems kaip asociacijos (nevyriausybinės organizacijos) ar įmonės.

14 straipsnis - Gavimo pranešimas ir kompetentingo valdininko nurodymas

1. Kiekvienas laiško ar skundo, adresuoto institucijai, pateikėjas turi gauti gavimo pranešimą dviejų savaičių laikotarpiu, išskyrus jei per šį laikotarpį išsiunčiamas atsakymas.

2. Atsakyme arba gavimo pranešime turi būti nurodyta užsiimančio šiuo klausimu valdininko pavardė ir telefono numeris, taip pat tarnyba, kuriai jis (ji) priklauso.

3. Nereikia siųsti atsakymo ar gavimo pranešimo tais atvejais, jei laiškais ar skundais piktnaudžiaujama – siunčiama nuolat ir be saiko, arba jei tai beprasmiai skundai ar laiškai.

15 straipsnis - Pareiga perduoti laišką kompetentingai institucijos tarnybai

1. Jei laiškas ar skundas, skirtas institucijai, yra adresuotas ar perduotas generalinei direkcijai, direkcijai ar padaliniui, neturinčiam kompetencijos užsiimti šiuo klausimu, jų tarnybos turi užtikrinti, kad byla neatidėliojant bus perduota kompetentingai institucijos tarnybai.

2. Tarnyba, gavusi laišką ar skundą pirmoji, turi informuoti siuntėją, kad laiškas buvo persiųstas, nurodyti valdininko, kuriam buvo persiųsta, pavardę ir telefono numerį.

3. Valdininkas turi pranešti visuomenės nariui ar organizacijai, jei dokumentuose yra kokių nors trūkumų ar klaidų, ir suteikti galimybę tai ištaisyti.

16 straipsnis - Teisė būti išklausytam ir daryti pareiškimus

1. Kai liečiamos individų teisės ir interesai, valdininkas turi užtikrinti, kad bet kurioje sprendimo priėmimo stadijoje bus paisoma gynybos teisių.

2. Kiekvienas visuomenės narys tais atvejais, kai priimamas su jo (jos) teisėmis ar interesais susijęs sprendimas, turi turėti teisę pateikti raštiškus komentarus, o prireikus prieš priimant sprendimą pateikti ir žodines pastabas.

17 straipsnis - Pagrįstas sprendimų priėmimo terminas

1. Valdininkas turi užtikrinti, kad sprendimas dėl kiekvieno institucijai skirto prašymo ar skundo bus priimtas per pagrįstą laikotarpį, neatidėliojant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip po dviejų mėnesių nuo jo gavimo datos. Tai taip pat turi būti taikoma atsakant į visuomenės narių laiškus ir į administracines pastabas, valdininko siunčiamas savo vadovams prašant nurodymų, susijusių su reikiamu priimti sprendimu.

2. Jei institucijai skirtame prašyme ar skunde keliami klausimai yra per sudėtingi, kad būtų išspręsti nurodytu laikotarpiu, valdininkas autorių apie tai turi informuoti kaip galima greičiau. Tokiu atveju galutinis sprendimas autoriui turi būti praneštas per įmanomą trumpiausią laikotarpį.

18 straipsnis - Pareiga pagrįsti sprendimą

1. Kiekvieno institucijos sprendimo, galinčio neigiamai paveikti privataus asmens teises ar interesus, atveju privaloma išdėstyti to priežastis, aiškiai nurodyti atitinkamus faktus ir įstatyminį sprendimo pagrindą.

2. Valdininkas turi vengti priimti sprendimus, grindžiamus trumpais ir neaiškiais pagrindais ir kuriuose nėra individualios argumentacijos.

3. Tokiu atveju, jei sprendimas liečia daugybę asmenų, ir kiekvienam detaliai apie sprendimo pagrindus pranešti neįmanoma, pateikiami standartiniai atsakymai, garantuojant, kad vėliau, konkrečiam piliečiui paprašius, valdininkas pateiks individualų paaiškinimą.

19 straipsnis - Apskundimo galimybių nurodymas

1. Institucijos sprendimo, galinčio neigiamai paveikti privačių asmenų teises ar interesus, atveju turi būti pranešama apie prieinamas sprendimo apskundimo galimybes. Būtinai turi būti nurodytas teisinių priemonių pobūdis, įstaigos, kuriose galima dėl to kreiptis, ir galimi terminai.

2. Sprendimuose turi būti pranešama apie teisminio nagrinėjimo galimybę ir skundus ombudsmenui pagal sąlygas, nustatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 ir 228 straipsniuose.

20 straipsnis - Pranešimas apie sprendimą

1. Valdininkas turi užtikrinti, kad suinteresuotam asmeniui ar asmenims bus raštiškai pranešta apie sprendimus, galėjusius paveikti jų teises ir interesus, vos sprendimus priėmus.

2. Valdininkas negali paviešinti sprendimo kitiems šaltiniams, kol suinteresuotas asmuo ar asmenys nebuvo informuoti.

21 straipsnis - Data protection

1. Valdininkas, dirbdamas su piliečio asmeniniais duomenimis, turi gerbti jų privatumą ir vientisumą, remiantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatomis dėl asmenų apsaugos atsižvelgiant į privačių duomenų panaudojimą Bendrijos institucijose ir įstaigose ir dėl tokių duomenų laisvo judėjimo[2].

2. Valdininkas turi ypač vengti naudoti asmeninius duomenis neteisėtiems tikslams ar perduoti neįgaliotiems asmenims.

22 straipsnis - Informacijos prašymas

1. Jei valdininkas yra atsakingas už nagrinėjamą klausimą, jis (ji) turi pateikti visuomenės nariams jų prašomą informaciją. Kai tai įmanoma, valdininkas pagal savo kompetenciją turi patarti, kaip pradėti administracinę procedūrą. Valdininkas turi pasirūpinti, kad pateikta informacija būtų aiški ir suprantama.

2. Jei žodinis informacijos prašymas yra pernelyg sudėtingas ar per didelis, kad jį būtų galima nagrinėti, valdininkas turi patarti suinteresuotam asmeniui suformuluoti savo prašymą raštu.

3. Jei dėl konfidencialumo valdininkas negali atskleisti reikalaujamos informacijos, remdamasis šio Kodekso 18 straipsniu, jis (ji) turi nurodyti suinteresuotam asmeniui priežastis, dėl kurių tokios informacijos pateikti negali.

4. Informacijos klausimais, už kuriuos valdininkas nėra atsakingas, valdininkas turi nukreipti interesantą pas kompetentingą asmenį ir nurodyti jo pavardę ir telefono numerį. Jei informacija susijusi su kita Sąjungos institucija ar įstaiga, valdininkas turi nukreipti interesantą į šią instituciją ar įstaigą.

5. Jei įmanoma, priklausomai nuo prašymo temos, valdininkas turi nukreipti ieškantį informacijos asmenį į institucijos tarnybą, atsakingą už informacijos pateikimą visuomenei.

23 straipsnis - Prašymai leisti visuomenei susipažinti su dokumentais

1. Valdininkas turi nagrinėti prašymus susipažinti su dokumentais atsižvelgdamas į institucijos nustatytas taisykles ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nustatytas bendrąsias normas ir ribas[3].

2. Jei valdininkas negali patenkinti žodinio prašymo susipažinti su dokumentais, piliečiui turi būti patarta suformuluoti savo prašymą raštu.

24 straipsnis - Atitinkamų įrašų saugojimas

Institucijos departamentai turi saugoti atitinkamus gaunamo ir išsiunčiamo pašto, gautų dokumentų ir priemonių, kurių buvo imtasi, įrašus.

25 straipsnis - Kodekso paviešinimas

1. Institucija turi imtis efektyvių priemonių informuoti visuomenę apie šio Kodekso suteikiamas jai teises. Jei įmanoma, tekstas turi būti prieinamas jos tinklalapyje elektroniniu formatu.

2. Visų institucijų vardu Komisija turi išspausdinti ir išplatinti Kodeksą kaip brošiūrą.

26 straipsnis - Teisė skųstis Europos ombudsmenui

Bet koks institucijos ar valdininko Kodekse nustatytų principų pažeidimas gali būti apskųstas Europos ombudsmenui, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsniu ir Europos ombudsmeno statutu[4].

27 straipsnis - Galiojimo peržiūra

Kiekviena institucija turi peržiūrėti Kodekso įgyvendinimą po dvejų galiojimo metų ir informuoti apie savo peržiūros rezultatus Europos ombudsmeną.

 

[1] Toliau pateiktas tekstas buvo atnaujintas atsižvelgiant į Lisabonos Sutarties padarytus Sutarčių nomenklatūros ir jų straipsnių numeracijos pakeitimus bei į 2008 m. atnaujintą ombudsmeno statutą. Taip pat buvo ištaisytos kai kurios spausdinimo bei kalbos klaidos.

[2] OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[3] OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[4] 2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento sprendimas 2008/587/EB, Euratomas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas, dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų.