Bendra informacija

2015 m. gegužės 26 d. Europos ombudsmenė pradėjo strateginį tyrimą dėl trišalių dialogų skaidrumo. Trišaliai dialogai – tai neoficialios Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos derybos, kuriomis siekiama susitarti dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų[1]. Komisija pateikia kitiems dviem teisės aktų leidėjams pirminį teisės aktą.

Raginimas teikti pastabas

Parlamentas, Taryba ir Komisija, atsižvelgdami į vykdomą tyrimą, pateikė Ombudsmenei savo nuomones dėl trišalių dialogų skaidrumo[2]. Ombudsmenė taip pat išnagrinėjo dviejų užbaigtų trišalių dialogų dokumentų rinkinius ir išsiaiškino, kokių rūšių dokumentais per trišalius dialogus įprastai keičiasi Parlamentas, Taryba ir Komisija[3]. Dabar Ombudsmenė ragina visuomenės atstovus pateikti savo nuomones šiuo klausimu.

Kaip savo rugsėjo 28 d. Europos Parlamente[4] pasakytoje kalboje pabrėžė Ombudsmenė, tyrimu siekiama išsiaiškinti ne tai, kaip institucijos rengia trišalius dialogus, ir ne kokią nors su konkrečiu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto susijusią problemą. Tyrime dėmesys skiriamas tik trišalių dialogų skaidrumui, pavyzdžiui, siekiant išsiaiškinti, kokios galimybės aktyviai skatinti susipažinti su per trišales derybas ir po jų institucijų pateiktais dokumentais, kokios jos turėtų būti ir kada tai galima padaryti.

Ombudsmenė ragina jus pasidalyti savo nuomone toliau pateiktais klausimais.

1. Ar manote, kad būdas, taikomas per trišalių derybų procesą svarstant ES teisės aktus, yra pakankamai skaidrus? Pateikite trumpą savo atsakymo pagrindimą.

2. Paaiškinkite, kaip, jūsų nuomone, didesnis skaidrumas paveiktų ES teisės aktų rengimo procesą, pvz., kalbant apie visuomenės pasitikėjimą procesu, proceso veiksmingumą ar kitus viešuosius interesus.

3. Institucijos aprašė, kokių veiksmų imasi, kad trišalių dialogų dokumentai[5] būtų aktyviai skelbiami. Ar manote, kad aktyviai skelbiant visus per trišales derybas institucijų viena kitai pateiktus dokumentus, pvz., keturių skilčių lenteles[6], kai per trišalį dialogą pasiekiamas susitarimas dėl kompromisinio teksto, būtų užtikrintas didesnis skaidrumas? Kuriuo proceso etapu jie galėtų būti skelbiami? Pateikite trumpą pagrindimą.

4. Kaip konkrečiai institucijos galėtų iš anksto informuoti visuomenę apie trišalius posėdžius ir ar apskritai reikėtų tai daryti? Ar pakaktų a) tiesiog viešai paskelbti, kad tokie posėdžiai vyks ir kada jie vyks, arba b) paskelbti papildomas detales apie būsimus posėdžius, pvz., posėdžių darbotvarkes ir siūlomų dalyvių sąrašus?

5. Išreikštas susirūpinimas, kad pateikus išsamią išankstinę informaciją apie trišalius posėdžius, derybose dalyvaujantys teisės aktų leidėjai ir pareigūnai sulauktų didesnio lobistų spaudimo. Pateikite trumpą pagrindimą.

6. Ar manote, kad visų trijų institucijų pradinė nuomonė („įgaliojimai“) dėl teisės aktų dokumentų turi būti skelbiama dar prieš prasidedant trišalėms deryboms? Trumpai pagrįskite savo nuomonę.

7. Kokias konkrečias priemones turėtų nustatyti institucijos, kad padidintų jau viešai paskelbtų dokumentų matomumą ir galimybes juos peržiūrėti, ir ar apskritai reikėtų tai daryti?

8. Ar manote, kad siekiant skaidrumo reikėtų atskirti „trišalius politinius dialogus“, kuriuose dalyvauja politinių institucijų atstovai, nuo techninių posėdžių, kuriuos vykdo viešojo sektoriaus tarnautojai ir kuriuose neturėtų būti priimami jokie politiniai sprendimai?

9. Jei turite, pateikite pastabų, kuriose kitose srityse būtų galima didinti trišalių dialogų skaidrumą. Jūsų pastabos turėtų būti kuo konkretesnės.

Kaip prisidėti?

Pastabų teikimo terminas – 2016 m. kovo 31 d.

E. paštu: http://www.ombudsman.europa.eu/email?to=contactform_email_EO-TriloguesConsultation

arba

paprastu paštu: European Ombudsman, 1 avenue du Président Robert Schuman, CS 30403, F - 67001 Strasbourg Cedex, France

Dokumento pradžioje aiškiai nurodykite jo paskirtį – „konsultacija trišalių dialogų klausimu“

Pastabas galima teikti bet kuria iš 24 oficialiųjų ES kalbų.

Visas gautas pastabas Ombudsmenė perduos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Ombudsmenė taip pat gali skelbti šias pastabas savo svetainėje. Fiziniai asmenys, manantys, kad, pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmens duomenų apsaugos[7], jų vardas ir pavardė neturėtų būti skelbiami viešai, apie tai turėtų informuoti Ombudsmenę.

Prireikus papildomos informacijos, kreipkitės į Ombudsmeno teisininką Jan Stadler (tel. +32 2 284 35 86).

 

[1] Daugiau apie trišalius dialogus skaitykite Europos Parlamento Taikinimo ir bendro sprendimo procedūrų skyriaus parengtame Bendro sprendimo ir taikinimo procedūrų vadove, kurį galite rasti adresu http://www.europarl.europa.eu/code/information/guide_lt.pdf

[2] Žiūrėkite žemiau Parlamento nuomonę, Tarybos nuomonę ir Komisijos nuomonę (anglų kalba).

[3] Žiūrėkite žemiau Parlamento, Tarybos ir Komisijos patikrinimo ataskaitas (anglų kalba).

[4] http://www.ombudsman.europa.eu/lt/activities/speech.faces/en/60991/html.bookmark (anglų kalba).

[5] Žr. Parlamento nuomonės p. 5 ir Tarybos nuomonės 17 dalį.

[6] Dokumente paprastai pateikiama pradinė kiekvienos institucijos nuomonė ir per derybas paaiškėję kompromisiniai sprendimai.

[7] 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 8, 2001 1 12, p. 1. Taip pat žr. http://www.ombudsman.europa.eu/lt/resources/dataprotection/home.faces