Metinis pranešimas 2021

Įvadas

Pandemija ir toliau stelbė 2021 m. Europos Sąjungoje mums labai pasisekė, kad buvo plačiai organizuojama vakcinacija nuo COVID-19, tačiau viešos diskusijos dėl vakcinų naudojimo ir viruso plitimo suvaldymo labai išryškino pasitikėjimo viešojo administravimo institucijomis klausimą.

Mūsų tarnyba toliau įgyvendino mūsų „2024 m. link“ strategiją, veiksmingai nagrinėdama skundus ir pradėdama strateginius tyrimus bendro pobūdžio visuomenei svarbiose srityse, įskaitant pandemijos poveikį institucijų darbui.

Šiais metais vėl atkreipiau dėmesį į tai, kaip ES institucijos tvarkosi su ES viešojo administravimo darbuotojų perėjimu į privatųjį sektorių, vadinamuoju „sukamųjų durų“ reiškiniu. Tinkamai nestebint susijusios rizikos, poveikis gali būti neigiamas ir pakenkti visuomenės pasitikėjimui. To nereikėtų nuvertinti.

Pradėjau išsamų tyrimą, kaip Komisija tvarkosi su „sukamųjų durų“ reiškiniu, prašydama pateikti išsamią informaciją apie jos priimtus sprendimus, susijusius su darbuotojų persikėlimu į privatųjį sektorių. Tyrimas apėmė ekonomiškai svarbius departamentus, komisijos narių kabinetus ir Teisės tarnybą. Tikslas – įvertinti sprendimų priėmimo procesą ir kur jį būtų galima patobulinti.

Atskirai (tačiau tai susiję su platesniu klausimu) nustačiau netinkamą administravimą dėl to, kaip Europos gynybos agentūra sprendė savo buvusio vykdomojo direktoriaus persikėlimą į „Airbus“, ir pradėjau tyrimą, kaip Europos investicijų bankas (EIB) nagrinėjo vieno iš savo pirmininko pavaduotojų prašymą pereiti į energetikos įmonę „Iberdrola“.

Pateikiau pasiūlymus Frontex, kaip pagerinti jos darbo atskaitomybę, ir kreipiausi į EIB su pasiūlymais viešai paskelbti daugiau informacijos apie jos finansuojamų projektų poveikį aplinkai.

Bendrai stebėdama, kaip institucijos sprendžia svarbius klausimus, kreipiausi į Komisiją ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną norėdama paklausti, kaip dirbtinio intelekto taisyklės bus taikomos praktikoje – tai Europos ombudsmenų tinklui, su kuriuo tarnyba visus metus rengė reguliarius seminarus, susirūpinimą keliantis klausimas. Taip pat prašiau informacijos apie tai, kaip Komisija užtikrina pagarbą žmogaus teisėms tarptautiniuose prekybos susitarimuose, dėl kurių ji derasi.

Šiais metais minint ES skaidrumo įstatymo (Reglamentas Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais) 20-ąsias metines, suorganizavau viešą konferenciją, kurioje buvo svarstoma, ar reikia modernizuoti įstatymą. Pasikartojančios problemos, pavyzdžiui, vėlavimai institucijoms nagrinėjant prašymus leisti susipažinti su dokumentais arba žmonių nepasitenkinimas dėl atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais motyvų, taip pat dideli technologiniai pokyčiai per pastaruosius dvidešimt metų reiškia, kad atėjo laikas apsvarstyti, ar taisyklės atitinka visuomenės poreikius šioje srityje.

Man buvo malonu organizuoti trečią apdovanojimą už gerą administravimą, kurio metu buvo bendrai apdovanoti Komisijos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato ir Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojai už jų pastangas repatrijuoti dėl pandemijos užsienyje įstrigusius žmones. Šis apdovanojimas dar kartą priminė, kad ES administracija atlieka puikų darbą. Tikiuosi, kad tai įkvėps ir kitus teikti projektus ateityje.

Šiame metiniame pranešime naudojamas naujas Europos ombudsmeno logotipas, kuriuo siekiama sukurti šiuolaikišką viešąjį įvaizdį ir sustiprinti mūsų vaidmens ES administracijoje supratimą. ES vėliavos buvimas aiškiai parodo, kad esame ES institucijų ir įstaigų visumos dalis, o trys logotipo elementai atspindi pagrindinius mūsų misijos tikslus: atskaitomybę, skaidrumą ir pasitikėjimą.

Galiausiai dėkoju Europos Parlamentui už tai, kad jis didele balsų persvara patvirtino naują statutą, kuriuo išsaugomi tarnybos įgaliojimai, sustiprinamas ombudsmeno teisinis pagrindas ir nustatomos apsaugos priemonės, kuriomis toliau užtikrinamas tarnybos nepriklausomumas.

Manau, kad naujasis statutas yra mūsų tarnybos darbo, kuriuo siekiama, kad ES institucijos pirmautų pagal puikų viešąjį administravimą, įvertinimas.

Emily O’Reilly

1. Glaustai apie 2021 m.

2. Pagrindinės temos

Ombudsmeno tarnyba padeda žmonėms, verslo įmonėms ir organizacijoms spręsti problemas, su kuriomis jie susiduria bendraudami su ES institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis. Kyla įvairių problemų – nuo nepakankamo skaidrumo priimant sprendimus ar atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais iki pagrindinių teisių pažeidimų ir su sutartimis susijusių klausimų. Įvairiuose skyriuose apžvelgiamos pagrindinės tam tikros srities bylos.

2.1. „Sukamųjų durų“ reiškinys

2021 m. Ombudsmeno tarnyba toliau daug dėmesio skyrė tam, kaip ES administracija sprendžia vadinamojo „sukamųjų durų“ reiškinio klausimą, kai ES pareigūnai pereina į privatųjį sektorių arba privačiojo sektoriaus darbuotojai pradeda dirbti valstybės tarnyboje. Bendras ombudsmenės tikslas – suderinti teisę į darbą ir visuomenės interesą turėti ES administraciją, kuri veiktų laikydamasi aukščiausių sąžiningumo ir atskaitomybės standartų.

Šiuo tikslu ombudsmenė pradėjo plataus masto strateginį tyrimą dėl to, kaip Komisija sprendžia su „sukamųjų durų“ reiškiniu susijusius atvejus. Ombudsmenės tyrimo grupė patikrino 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. bylas, susijusias su Komisijos sprendimais dėl vyresniųjų ir viduriniosios grandies vadovų prašymų pritarti perėjimui į naują darbovietę arba patvirtinti nemokamas atostogas, kad galėtų imtis kitos veiklos. Be visų Komisijos narių kabinetų, Komisijos Teisės tarnybos, Generalinio sekretoriato, Komisijos vidaus ekspertų grupės ir Reglamentavimo patikros valdybos bylos apėmė iš viso 14 generalinių direktoratų.

Išanalizavusi Komisijos sprendimus, ombudsmenė paprašė pateikti papildomų paaiškinimų, įskaitant tai, kaip dažnai ji uždraudė tarnautojui, kaip numatyta Tarnybos nuostatų 16 straipsnyje, eiti numatytas pareigas ir kaip ji mažina riziką, kad buvę darbuotojai gali patarti savo naujiems kolegoms su jų ankstesnėmis pareigomis susijusiais klausimais. Tyrimas tęsiamas ir 2022 m.

Ombudsmenė taip pat pradėjo skundais pagrįstus tyrimus dėl „sukamųjų durų“ reiškinio. Vienas iš jų buvo susijęs su ispanų tautybės Europos investicijų banko (EIB) pirmininko pavaduotojo perėjimu į Ispanijos komunalinių paslaugų įmonę, gavusią paskolas iš banko. Skundo pateikėjai – du Europos Parlamento nariai – išreiškė susirūpinimą dėl interesų konfliktų rizikos ir EIB pasiūlytų priemonių šiai rizikai sumažinti. Ombudsmenė patikrino dokumentus, susijusius su EIB sprendimu pritarti perėjimui, ir paprašė EIB atsakyti į keletą klausimų.

Kitas tyrimas dėl „sukamųjų durų“ reiškinio buvo susijęs su Europos gynybos agentūra (EGA), kuri patvirtino buvusio generalinio direktoriaus perėjimą ir tapimą bendrovės „Airbus“, vieno iš didžiausių Europos gynybos pramonės veikėjų, strateginiu patarėju. Atlikus tyrimą savo iniciatyva padaryta išvada, kad EGA turėjo uždrausti perėjimą interesų konflikto pagrindu. Ombudsmenė rekomendavo EGA ateityje uždrausti savo vyresniesiems vadovams užimti pareigas, kai kyla aiškus interesų konfliktas. Ji taip pat turėtų nustatyti tokio perėjimo draudimo kriterijus, o visi kandidatai į vyresniojo vadovo pareigas turėtų būti informuojami apie kriterijus. EGA sutiko įgyvendinti rekomendacijas dėl galimo draudimo darbuotojams užimti tam tikras pareigas ir pateikti darbuotojams gaires, kaip ji taikytų tokią priemonę.

2.2. Teisė susipažinti su dokumentais

ES piliečiams suteikiamos plačios teisės susipažinti su ES institucijų dokumentais. Ombudsmeno tarnyba padeda apginti teises, kai susiduriama su sunkumais siekiant galimybės susipažinti su šiais dokumentais.

2021 m. skundo pateikėjas, bandęs gauti prieigą prie tekstinių žinučių, kuriuos Europos Komisijos pirmininkas išsiuntė didelės farmacijos bendrovės generaliniam direktoriui, atkreipė dėmesį į tai, ar ES administracija dokumentuoja su darbu susijusius tekstines žinutes ir tikralaikius pokalbius. Ombudsmenė paklausė Komisijos, kokia jos politika šiuo klausimu ir kaip ji ieškojo skundo pateikėjo nurodytų tekstinių žinučių.

Atskiru veiksmu ombudsmenė paprašė aštuonių ES institucijų ir agentūrų (Komisijos, Tarybos, Parlamento, Europos cheminių medžiagų agentūros, Europos maisto saugos tarnybos, Europos vaistų agentūros, Frontex ir Europos Centrinio Banko), kokių priemonių jos ėmėsi, kad dokumentuotų su darbu susijusias tekstines žinutes ir tikralaikius pokalbius.

Ombudsmenei buvo suteikta galimybė susipažinti su dokumentais dėl skundų, susijusių su įvairiomis ES institucijomis ir įstaigomis.

Atlikdama tyrimą dėl galimybės susipažinti su išsamia informacija apie sutartį, kurią Komisija pasirašė su farmacijos bendrove dėl COVID-19 vakcinų pirkimo, Komisija paskelbė redaguotas sutarties ir panašių sutarčių su kitomis farmacijos bendrovėmis versijas. Atsižvelgdama į ombudsmenės tyrimą, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) sutiko, kad būsimuose jos Priežiūros tarybos posėdžių protokoluose bus pateikta informacija apie narių balsavimą dėl sprendimų dėl reguliavimo standartų.

Kita ES agentūra, turinti svarbius reguliavimo įgaliojimus, t. y. Europos bankininkystės institucija, sutiko paskelbti išsamią informaciją apie savo Priežiūros tarybos narių balsavimą, susijusį su tyrimu dėl nacionalinių institucijų padaryto ES teisės pažeidimo, susijusio su dviejų konkrečių bankų priežiūra.

Didelė pažanga padaryta tiriant, kaip Frontex savo interneto portale tvarko prašymus dėl galimybės susipažinti su informacija. Skundo pateikėjai iškėlė klausimų dėl Frontex pareiškimo dėl autorių teisių, dokumentų saugojimo laikotarpių, taip pat dėl Frontex portalo sąveikos su kitais interneto portalais. Tyrimas tęsiamas ir 2022 m.

Deja, ES administracija ne visada laikėsi ombudsmenės pasiūlymų dėl galimybės susipažinti su dokumentų tyrimais. Ombudsmenė nustatė netinkamo administravimo atvejį po to, kai Komisija atsisakė suteikti galimybę susipažinti su informacija apie naudoto kepimo aliejaus importą. Komisija nurodė, kad, nors ji renka prašomus duomenis, ji nepateikia dokumentų, kuriuose būtų išgauta skundo pateikėjo prašoma informacija, ir todėl atsisakė vadovautis ombudsmenės pateiktu sprendimo pasiūlymu. Ombudsmenė taip pat nustatė netinkamo administravimo atvejį po to, kai Komisija atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, susijusiais su 1,5 mln. medicininių kaukių, neatitinkančių reikalaujamų kokybės standartų, pirkimu. Ombudsmenė atkreipė dėmesį į didelį visuomenės susidomėjimą galimybe susipažinti su tokia informacija.

2018 m. ombudsmeno tarnyba pradėjo skundų dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais nagrinėjimo procedūrą skubos tvarka. Ši procedūra buvo peržiūrėta 2021 m. ir davė puikių rezultatų, be kita ko:

• gerokai sutrumpėjo tvarkymo laikas;
• padaugėjo skundų dėl galimybės susipažinti su dokumentais;
• bendras suinteresuotųjų šalių pasitenkinimas procedūra skubos tvarka.

2.3. Etikos klausimai

Kai kuriais ombudsmenės tyrimais siekiama užtikrinti, kad ES institucijos įgyvendintų galiojančias taisykles, kad užtikrintų aukštus etikos standartus visoje ES administracijoje.

Gavusi Europos Parlamento nario skundą, ombudsmenė išnagrinėjo siūlomo Kapitalo rinkų sąjungos (KRS) aukšto lygio forumo sudėtį. Komisija atsižvelgė į forumo, kuriame dalyvavo vyresnieji pramonės vadovai, tarptautiniai ekspertai ir mokslininkai, rekomendacijas dėl KRS veiksmų plano. Pati vertindama kandidatus, kurie turi būti paskirti veikti nepriklausomai, Komisija nustatė, kad penki iš jų turėjo interesų, kurie pakenkė arba galėtų būti suvokiami kaip kenkiantys jų gebėjimui veikti nepriklausomai ir viešojo intereso naudai. Tačiau ji nesilaikė savo taisyklių dėl šių interesų konfliktų valdymo. Ombudsmenė nustatė netinkamo administravimo atvejį ir pasiūlė, kad ekspertų grupės ataskaitose taip pat būtų nurodytos ekspertų grupės narių rūšys.

Dvi pilietinės visuomenės organizacijos pateikė skundus dėl Komisijos pirmininko ir Komisijos pirmininko pavaduotojo dalyvavimo vaizdo klipe, skirtame Kroatijos politinės partijos rinkimų kampanijai. Skundo pateikėjai abejojo, ar tai atitinka Komisijos narių elgesio kodeksą. Atsakydama į ombudsmenės laišką, kuriame prašoma išaiškinti šį klausimą, Komisija pareiškė ketinanti parengti gaires, kaip Komisijos nariai gali dalyvauti nacionalinėse rinkimų kampanijose.

Po ombudsmenės tyrimo dėl kelionių išlaidų, susijusių su oficialia kelione į Kiniją, 2021 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas susitarė padidinti savo narių išlaidų ir išmokų skaidrumą, aktyviai skelbdamas tokią informaciją savo interneto svetainėje. Papildoma informacija apima išsamią informaciją apie kompensavimo ir išmokų taisykles, taip pat informaciją apie konkrečius užsienyje vykstančius renginius ir su jais susijusias išlaidas.

Balandžio mėn. Komisija konstruktyviai reagavo į ombudsmenės pasiūlymus, pateiktus atlikus tyrimą dėl jos sprendimo sudaryti sutartį su bendrove „BlackRock Investment Management“ atlikti tyrimą bendrovei svarbioje finansinėje ir reguliavimo srityje. Savo atsakyme Komisija nurodė, kad svarsto galimybę parengti papildomas gaires dėl interesų konfliktų, kad padėtų savo darbuotojams, dirbantiems su viešųjų pirkimų procedūromis. Komisija taip pat pareiškė, kad svarsto, ar siūlyti Finansinio reglamento – ES teisės, reglamentuojančios iš ES biudžeto finansuojamų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą – pakeitimus, kad būtų įtraukta konkurso dalyvių pareiga atskleisti galimus interesų konfliktus. Ombudsmenės išvadas parėmė Parlamentas, kuris paprašė Komisijos atnaujinti Finansinį reglamentą, kad būtų išspręsti galimi interesų konfliktai su politika susijusiose sutartyse.

2.4. Pagrindinės teisės

Kovo mėn. ombudsmenė savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl to, kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) vykdo savo įsipareigojimus pagrindinių teisių srityje ir užtikrina atskaitomybę, susijusią su padidėjusia atsakomybe. Ši didesnė atsakomybė pradėta vykdyti 2019 m. gruodžio mėn., įsigaliojus naujajam Frontex reglamentui 2019/1896. Tyrimu siekiama išsiaiškinti klausimus, susijusius su Frontex bendrų operacijų atskaitomybe, veikla, susijusia su migrantų grąžinimu, ir su parama migracijai vykdant tikrinimą prie ES išorės sienų.

Tyrimas atliekamas po atskiro ombudsmenės tyrimo dėl Frontex skundų nagrinėjimo tvarkos, kuriame ombudsmenė atkreipė dėmesį į tai, kad Frontex vėluoja įgyvendinti savo naujus įsipareigojimus, susijusius tiek su skundų nagrinėjimo tvarka, tiek su pagrindinių teisių pareigūnu. Ombudsmeno tarnybos tyrimo grupė taip pat nustatė skundų nagrinėjimo tvarkos trūkumų, dėl kurių asmenims gali būti sunkiau pranešti apie įtariamus pagrindinių teisių pažeidimus ir siekti žalos atlyginimo. Ombudsmenė pateikė keletą praktinių pasiūlymų, kaip sustiprinti skundų nagrinėjimo tvarkos nepriklausomumą ir skatinti žmones ja naudotis. Be kita ko, viešoje informacijoje apie tvarką turėtų būti nurodyta, kad skundų dėl įtariamų pagrindinių teisių pažeidimų pateikimas neturės įtakos sprendimams dėl prieglobsčio.

Kitas pagrindinis tyrimas, susijęs su pagrindinėmis teisėmis, buvo skirtas išnagrinėti, kaip Komisija užtikrina, kad Kroatijos valdžios institucijos, vykdydamos sienų valdymo operacijas, gerbia pagrindines teises. Skundo pateikėja organizacija „Amnesty International“ abejojo, ar Kroatija sukūrė stebėsenos mechanizmą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad sienų valdymo operacijos visiškai atitiktų pagrindines teises ir ES teisę. Vasarą Kroatija paskelbė, kad sukūrė tokį mechanizmą. Bendros ombudsmenės išvados bus paskelbtos 2022 m. pradžioje.

Ombudsmenė pradėjo tyrimą savo iniciatyva, kad išsiaiškintų, kaip Europos Komisija stebi, kaip Europos struktūriniai ir investicijų fondai naudojami neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisei į savarankišką gyvenimą skatinti. Ombudsmenė paprašė Komisijos atsakyti į klausimus ir surengė tikslines konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais.

Ombudsmenė dažnai naudojasi informacijos rinkimo iniciatyvomis, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama klausimui, nepradėdama oficialaus tyrimo. Vienoje iš tokių iniciatyvų ombudsmenė paprašė Komisijos pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip ji užtikrina pagarbą žmogaus teisėms tarptautiniuose prekybos susitarimuose, kuriuos pasirašo ES. Iniciatyvos tikslas – išnagrinėti žmogaus teisių nuostatų taikymą šiuose tarptautiniuose prekybos susitarimuose, taip pat išnagrinėti, kaip žmogaus teisių klausimai sprendžiami įsigaliojus prekybos susitarimams. Prašymas pateikti informaciją pateiktas po kelių ombudsmenės tyrimų šioje srityje, įskaitant naujausią 2020 m. tyrimą dėl to, kad Komisija, prieš sudarydama ES ir MERCOSUR prekybos susitarimą, neužbaigė atnaujinto poveikio tvarumui vertinimo. Kovo mėn. paskelbtame ombudsmenės sprendime nustatyta, kad prieš sudarant prekybos susitarimą Komisija turėjo atlikti atnaujintą vertinimą. Ombudsmenė paprašė, kad būsimose prekybos derybose tokie vertinimai būtų baigti prieš galutinį susitarimą.

Atsižvelgdama į balandžio mėn. Komisijos pranešimą, kad ji ketina pasiūlyti dirbtinio intelekto (DI) taisykles, ombudsmenė raštu kreipėsi į ją ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną (EDAPP), kad gautų papildomos informacijos apie galimą siūlomų naujų taisyklių poveikį. Tada ombudsmeno tarnybos tyrimo grupė susitiko su Komisijos atstovais, kad aptartų klausimus, susijusius su DI taisyklių veikimu. Iškelti klausimai buvo susiję su tuo, kokiais tikslais šiuo metu Komisijos administracija naudoja dirbtinį intelektą, ir kaip užtikrinti, kad būsimose taisyklėse būtų atsižvelgta į viešąjį interesą.

2.5. Atskaitomybė priimant ES sprendimus

Po ankstesnės veiklos, susijusios su atskaitomybe ES sprendimų priėmimo procese, lapkričio mėn. ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl to, kaip Komisija užtikrina, kad jos ryšiai su tabako pramonės lobistais būtų skaidrūs. Komisijos buvo paprašyta pateikti visus dokumentus, susijusius su bendravimu su tabako pramonės lobistais 2020 m. ir 2021 m., įskaitant prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su tokiu bendravimu. Ombudsmenė taip pat paprašė patikrinti visas Komisijos darbuotojams pateiktas vidaus gaires.

ES yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (TKPK) šalis, o pagal ją ES turi užkirsti kelią tabako pramonei daryti neigiamą poveikį visuomenės sveikatos politikai. Be kita ko, tam reikia, kad Komisija būtų visiškai ir iniciatyviai skaidri susitikimų su tabako pramonės atstovais atžvilgiu. Tačiau, išskyrus Sveikatos ir maisto saugos generalinį direktoratą bei Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą, Komisijos padaliniai iniciatyviai neskelbia išsamios informacijos apie posėdžius, kurie vyksta žemesniu nei generalinių direktoratų lygiu.

Reaguodamas į ombudsmenės tyrimą, kuriame nagrinėjamas jo atsako į COVID-19 pandemiją skaidrumas, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ėmėsi priemonių, kad pagerintų atskaitomybę už sprendimų priėmimą. Be kita ko, buvo sudarytos palankesnės sąlygos visuomenei stebėti jo mokslinių rekomendacijų raidą ir pamatyti duomenis, kuriais grindžiami moksliniai vertinimai. Jis taip pat įsipareigojo užtikrinti didesnį mainų su tarptautiniais partneriais skaidrumą ir gerinti komunikaciją su plačiąja visuomene.

Ombudsmenei įvertinus Tarybos atsaką į pandemiją nustatyta, kad pirmaisiais krizės mėnesiais nuotoliniai ministrų posėdžiai neatitiko skaidrumo standartų, kurie įprastomis aplinkybėmis taikomi fiziniams Tarybos posėdžiams. Tačiau ombudsmenė taip pat pažymėjo, kad tam tikra šiuo laikotarpiu Tarybos taikyta praktika pagerino atskaitomybę, ir paprašė, kad ji būtų tęsiama. Be kita ko, buvo plačiau naudojamasi rašytinėmis pastabomis prieš nacionalinių valstybės tarnautojų posėdžius ir po jų, todėl buvo pateikta daugiau dokumentų apie darbo grupės diskusijas.

Kad žmonės galėtų stebėti, kaip priimami sprendimai ES lygmeniu, jiems reikia dokumentų, su kuriais jie gali prašyti susipažinti, saugyklos. Kad šie viešieji dokumentų registrai būtų prasmingi ir naudingi, jie turėtų būti atnaujinami ir išsamūs. Ombudsmenei atlikus tyrimą, Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas) sutiko patobulinti ir atnaujinti savo dokumentų registrą, be kita ko, sukurdama savo registrui skirtą tinklalapį, kad jis taptų naudingesne visuomenei priemone.

Gavusi skundą, kuriame teigiama, kad registras nebuvo tinkamai tvarkomas, ombudsmenė taip pat išnagrinėjo Frontex viešą dokumentų registrą. Ombudsmenė pateikė keletą sprendimų, kaip patobulinti registrą, kuriuos Frontex sutiko įgyvendinti.

Susirūpinimas dėl sprendimų priėmimo aplinkos klausimais skaidrumo 2021 m. ir toliau buvo skundų šaltinis.

2021 m. balandžio mėn. ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl Komisijos vaidmens vertinant dujų projektų, kuriuos Energijos bendrija (kuri vienija ES, Vakarų Balkanų šalis, Juodosios jūros regiono šalis ir Norvegiją) įvardijo kaip regioninės svarbos projektus, tvarumą. Skundo pateikėjas manė, kad prieš įtraukiant projektus į sąrašą nebuvo atliktas tinkamas tvarumo vertinimas, nes taikyta metodika buvo panaši į anksčiau taikytą ES bendro intereso projektų vertinimo metodiką, kurią Komisija nuo to laiko pripažino netinkama.

Gavusi pilietinės visuomenės organizacijų grupės skundą, ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl to, kaip Komisija surengė viešas konsultacijas dėl tvaraus įmonių valdymo iniciatyvos, kuria siekiama paskatinti bendroves geriau spręsti tvarumo klausimus savo veikloje. Skundo pateikėjai teigė, kad teikdama konsultacijų rezultatų ataskaitą Komisija tinkamai neatsižvelgė į visų konsultacijų respondentų nuomonę.

Birželio mėn. ombudsmenė pateikė preliminarias išvadas Europos investicijų bankui (EIB) dėl informacijos apie projektų finansavimą skaidrumo tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai.

Ombudsmenė pasiūlė, kad EIB viešai skelbtų daug daugiau informacijos apie jo finansuojamų projektų poveikį aplinkai. Ombudsmenė paprašė EIB paskelbti pirminius dokumentus, kuriuose būtų nurodyti faktai, taip pat techninės prielaidos ir skaičiavimai, naudoti vertinant projektus. Didelį poveikį aplinkai turinčių projektų atveju ombudsmenė taip pat pasiūlė, kad EIB pirmenybę teiktų didesniam iniciatyviam skaidrumui, kad būtų galima greitai paskelbti vykdomų projektų stebėsenos ataskaitas.

Akivaizdu, kad visuomenės susidomėjimas ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) – lėšomis, skirtomis padėti ES atsigauti po pandemijos ir spręsti tokius uždavinius kaip klimato krizė – bus labai didelis. Šiuo tikslu ombudsmenė raštu kreipėsi į Komisiją prašydama numatyti didelį susidomėjimą jos derybomis su valstybėmis narėmis dėl jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų. Atkreipdama dėmesį į tai, kad su šiuo klausimu susijusių prašymų susipažinti su dokumentais tikimybė yra didelė, ombudsmenė pasiūlė Komisijai pateikti daugiau informacijos apie turimus atitinkamus dokumentus.

3. Peržiūrėtas ombudsmeno statutas

2021 m. birželio mėn. Parlamentas labai didele balsų dauguma (602 iš 692 balsų) priėmė atnaujintą ombudsmeno tarnybos statutą. Naujuoju statutu kodifikuojama daug pastarųjų metų sėkmingos tarnybos darbo praktikos. Ombudsmenė galės pradėti tyrimus savo iniciatyva, kai tik paaiškės, kad tai pagrįsta pagal Sutartį. Tvirtas naujojo statuto patvirtinimas gali būti laikomas tarnybos veiklos nagrinėjant piliečių skundus ir atliekant tyrimus patvirtinimu.

Jame atsižvelgiama į naują Lisabonos sutarties teisinį pagrindą ir jis yra Parlamento reglamentas, o ne sprendimas. Statutas buvo pirmasis teisės aktas pagal Lisabonos sutartį, grindžiamas Parlamento iniciatyvos teise. Peržiūrėtame statute numatyta sustiprinta tarnybos teisinė sistema ir nustatytos naujos apsaugos priemonės, kuriomis dar labiau užtikrinamas tarnybos nepriklausomumas, įskaitant tinkamą biudžetą jos veiklai remti. Politikams, įskaitant Europos Parlamento narius, norintiems tapti kandidatais į Europos ombudsmeno pareigas, taikomas naujas dvejų metų veiklos pertraukos laikotarpis. Tai padės apsaugoti tarnybos nepriklausomumą, kuris yra labai svarbus jos vaidmeniui pagal Sutartis.

Pagal persvarstytą statutą ombudsmenas išlaiko tvirtus tyrimo įgaliojimus, įskaitant tai, kad institucijos privalo teikti ombudsmenui visą tyrimams reikalingą informaciją. Prireikus dėl tyrimo ombudsmenas savo iniciatyva arba Parlamento prašymu gali būti išklausytas Parlamente.

Tarnyba šiuo metu atnaujina savo įgyvendinimo nuostatas, susijusias su Statutu, kuriame išsamiai išdėstytos tarnybos darbo procedūros.

4. Reglamento Nr. 1049/2001 įsigaliojimo dvidešimtmetis

Skaidrumas ir galimybė susipažinti su dokumentais jau seniai yra ombudsmeno tarnybos prioritetas ir sudaro apie ketvirtadalį tarnybos atliekamų tyrimų. Ombudsmeno tarnyba veikia kaip teisių gynimo mechanizmas asmenims, kuriems nesuteikta galimybė susipažinti su ES dokumentais, ir suteikia tarnybai daug žinių apie tai, kaip ES administracija praktiškai taiko šią pagrindinę teisę.

2021 m. minimas ES skaidrumo įstatymo (Reglamentas Nr. 1049/2001), kuriame konkrečiai įtvirtinta visuomenės teisė susipažinti su ES dokumentais ir gerokai padidinta ES administracijos atskaitomybė, įsigaliojimo dvidešimtmetis. Be to, ombudsmenė visus metus ypatingą dėmesį skyrė galimybei susipažinti su dokumentais.

Lapkričio 15 d. Briuselyje įvyko vieša konferencija „Galimybė susipažinti su ES dokumentais – kas toliau?“. Mišriu formatu vykusi konferencija buvo padalyta į dvi dalis: aukšto lygio komisija, svarstanti galimybės susipažinti su dokumentais taisyklių ateitį, ir ekspertų grupė, nagrinėjanti galimybės susipažinti su dokumentais prašančių asmenų patirtį.

Aukšto lygio grupėje prie Europos ombudsmenės Emily O’Reilly prisijungė už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová, Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Heidi Hautala ir Tarybos generalinio sekretoriato Komunikacijos ir informacijos generalinis direktorius Reijo Kemppinen. Kad pasirengtų konferencijai, ombudsmenė atliko ad hoc apklausą apie kai kurių suinteresuotųjų subjektų patirtį prašant leisti susipažinti su ES dokumentais.

Metų pradžioje ombudsmenė ėmėsi iniciatyvos sužinoti, kaip ES institucijos, įstaigos, organai ir agentūros informuoja visuomenę apie jos teisę susipažinti su dokumentais. Šios iniciatyvos rezultatas – konferencijos dieną (lapkričio 15 d.) paskelbtas vadovas ES institucijoms apie tai, kokią politiką ir praktiką jos turėtų taikyti, kad būtų įgyvendinta visuomenės teisė susipažinti su dokumentais.

Pagrindinis klausimas, iškeltas konferencijos metu ir pateikiant skundus, yra tai, kaip ES administracija, vykdydama skaidrumo įsipareigojimus, tvarkosi su tekstinėmis žinutėmis, tikralaikiais pokalbiais ir kitomis naujomis technologijomis. Liepos mėn. ombudsmenė pradėjo strateginę iniciatyvą dėl to, kaip administracija dokumentuoja tekstines žinutes ir tikralaikius pokalbius, kuriuos išsiuntė ir (arba) gavo darbuotojai vykdydami savo profesines pareigas. Šia iniciatyva siekiama apžvelgti dabartines taisykles ir praktiką, susijusią su šių žinučių ir (arba) pokalbių dokumentavimu, siekiant nustatyti gerąją patirtį ES administracijoje.

5. Apdovanojimas už tinkamą administravimą

Ombudsmeno tarnybos 2021 m. apdovanojimu už gerą administravimą buvo pagerbtos ypatingos pastangos padėti repatrijuoti daugiau kaip pusę milijono ES piliečių, įstrigusių visame pasaulyje dėl pandemijos.

Bendrus laimėjusius projektus vykdė Komisijos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato (ECHO GD) ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) darbuotojai.

Bendri ir įvairių kategorijų nugalėtojai buvo paskelbti per birželio mėn. vykusią skaitmeninę ceremoniją, kuri prasidėjo Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalba nuotoliniu būdu.

Kalbėdama apie COVID-19 poveikį ES administracijos vidaus ir išorės darbui, ombudsmenė E. O’Reilly pažymėjo, kad „daugelis pateiktų projektų parodė, kad ES darbuotojai labai stengėsi padėti piliečiams pandemijos metu“.

Rugsėjo mėn. Briuselyje esančiame „Citizen’s Garden“ įvyko trumpa tolesnė ceremonija, per kurią apdovanojimai buvo įteikti asmeniškai.

Kas dvejus metus skiriamu apdovanojimu, kurį 2017 m. įsteigė Emily O’Reilly, įvertinami ES viešojo administravimo institucijų veiksmai, darantys akivaizdų ir tiesioginį teigiamą poveikį žmonių gyvenimui visoje Europoje ir už jos ribų. Taip pat buvo įteikti keturių kategorijų apdovanojimai.

Kandidatus įvertino nepriklausoma patariamoji taryba, o nugalėtojus atrinko ombudsmenė.

6. Skundai ir tyrimai: kaip mes padedame visuomenei

Europos ombudsmenė padeda žmonėms, įmonėms ir organizacijoms, kurios susiduria su problemomis dėl jų pateikiamų skundų tvarkymo ES administravimo įstaigose, taip pat siekia skatinti gerą administracinę praktiką ir iniciatyviai sprendžia platesnio masto sisteminius klausimus, susijusius su ES institucijomis.

Ombudsmenė nuolat siekia tobulinti vidaus procedūras, siekdama užtikrinti, kad tarnyba kuo veiksmingiau atliktų tyrimus, o skundų pateikėjai turėtų optimalią patirtį. 2020 m. įsteigtas racionalizuotas Tyrimų direktoratas dar labiau patobulino šią sritį. Be kita ko, per temines tyrimų grupes buvo tobulinama patirtis ir geroji praktika, o tai padėjo dar labiau padidinti ombudsmenės tyrimų nuoseklumą ir veiksmingumą.

Nors 2021 m. ir toliau buvo taikomos mišraus darbo procedūros, ombudsmenės internetine skundų sistema buvo užtikrintas pagrindinės tarnybos veiklos srities tęstinumas. Palyginti su 2020 m., padidėjo tarnybos išnagrinėtų skundų skaičius.

Toliau buvo tobulinama ombudsmenės tyrimų pateikimo ir skelbimo internete tvarka, kad visuomenei būtų lengviau sekti tarnybos darbą. Naujoje interneto svetainės skiltyje „Aktualiausi tyrimai“ (angl. Top inquiries) daugiausia dėmesio skiriama platesnę reikšmę visuomenei turintiems ombudsmenės tyrimams. Sukurta nauja skiltis, kurioje aptariama ombudsmenės veikla, susijusi su visuomenės galimybe susipažinti su dokumentais. Taip pat buvo patobulinta svetainės paieškos funkcija.

Tarnyboje skundus nagrinėjančių pareigūnų įvairialypė komanda ir svetainėje pateikiamas turinys rodo ombudsmenės įsipareigojimą bendrauti su pagalbos ieškančiais žmonėmis visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

Nors ombudsmenė ne visada gali atlikti tyrimus dėl visų gautų skundų, tarnyba vis tiek deda pastangas padėti visiems, kurie ieško pagalbos, pavyzdžiui, rekomenduodama kitas teisių gynimo galimybes.

6.1. Skundų rūšys ir pateikėjai

6.1.1. Skundų ir strateginių tyrimų apžvalga

Ombudsmenė tyrimą gali pradėti tik dėl tų skundų, kurie priklauso jos įgaliojimų sričiai ir atitinka būtinus „priimtinumo kriterijus“, pavyzdžiui, anksčiau tam tikrą klausimą buvo bandoma išspręsti tiesiogiai su atitinkama institucija. Nauja organizacinė struktūra leido dar labiau pagerinti ombudsmenės galimybes nagrinėti skundus, vis labiau sutrumpinant viso tyrimo laiką.

Tarnybos darbo temos yra susijusios su ombudsmenės įgaliojimais ir su gautais skundais, nes daugiausia bylų buvo pradėta remiantis skundais. 2021 m. minimas ES skaidrumo įstatymo (Reglamentas Nr. 1049/2001) įsigaliojimo dvidešimtmetis. Be to, ombudsmenė visus metus dėmesį skyrė galimybei susipažinti su dokumentais. Kaip ir ankstesniais metais, skaidrumas tebėra pagrindinė skundų tema ir išlieka vienu iš ombudsmenės strateginio darbo prioritetų.

Be pagrindinio darbo su skundais, ombudsmenė taip pat atlieka platesnius strateginius tyrimus ir imasi iniciatyvos spręsti sisteminius klausimus dėl ES institucijų. Pagal ombudsmenės strategiją „2024 m. link“, 2021 m. ombudsmenės strateginis darbas buvo intensyvesnis bei pradėta daugiau tyrimų ir iniciatyvų įvairiais klausimais.

Ombudsmeno įgaliojimų sričiai nepriklausantys skundai

2021 m. Europos ombudsmenė išnagrinėjo daugiau nei 1 400 skundų dėl klausimų, kurie nepriklauso jos įgaliojimų sričiai, daugiausia todėl, kad jie nesusiję su ES administravimo įstaigų veikla. Daugiau nei 40 proc. tokių skundų gauta iš Ispanijos, Lenkijos ir Vokietijos.

Dažniausiai žmonės kreipėsi į ombudsmenę dėl klausimų, susijusių su sveikatos priežiūra, vienodu požiūriu ar diskriminacija ir vartotojų apsauga, taip pat dėl skundų, susijusių su COVID-19 pandemija. Šie įgaliojimų sričiai nepriklausantys skundai visų pirma buvo susiję su problemomis, su kuriomis susidūrė nacionalinės, regioninės ar vietos viešosios įstaigos, taip pat nacionaliniai ar tarptautiniai teismai (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas). Taip pat pateikta daug skundų, susijusių su privačiuoju sektoriumi. Kiti skundai įgaliojimų sričiai nepriklausantys skundai buvo susiję su ES institucijų politiniu ar teisėkūros darbu.

Ombudsmenė visiems pagalbos ieškantiems asmenims atsakymus pateikė jų skundo kalba arba jų pageidaujama kalba. Atsakymuose buvo išaiškinta ombudsmenės įgaliojimų sritis ir pagal galimybes pateiktos rekomendacijos skundo pateikėjams dėl įstaigų, kurios galėtų padėti. Gavusi skundų pateikėjų sutikimą, ombudsmenė skundus perdavė ir tinkamiems Europos ombudsmenų tinklo (EOT) nariams.

Skundų pateikėjams, kurie nebuvo patenkinti konkrečiais ES teisės aktais, paprastai buvo rekomenduojama kreiptis į Europos Parlamento Peticijų komitetą. Skundų pateikėjams, kurie iškėlė kitų klausimų, įskaitant ES teisės aktų įgyvendinimą, buvo patariama kreiptis į Europos Komisiją, nacionalinį ar regioninį ombudsmeną arba į ES tinklus, pavyzdžiui, „Europe Direct“ ir SOLVIT.

6.2. Dėl kurių institucijų skųstasi?

6.3. Dėl ko skųstasi?

6.4. Pasiekti rezultatai

6.5. Poveikis ir pasiekimai

Vienas iš visa apimančių Europos ombudsmenės tikslų yra pasiekti apčiuopiamos naudos skundų teikėjams ir visuomenei ES administravimo įstaigų atžvilgiu. Ombudsmenė to siekia teikdama pasiūlymus sprendimų, rekomendacijų ir patarimų forma. Ombudsmenė taip pat gali skatinti tobulėjimą pasitelkdama strategines iniciatyvas, kurios nėra oficialūs tyrimai. Ji taip pat gali paraginti instituciją išspręsti klausimą dar prieš pateikiant oficialų sprendimo pasiūlymą ar rekomendaciją.

6.5.1. Priimtinumo rodiklis

Priimtinumo rodiklis yra teigiamų atsakymų procentinė dalis nuo visų ombudsmenės pateiktų pasiūlymų (sprendimų, rekomendacijų ir patarimų) skaičiaus. Kadangi ombudsmenė suteikia institucijoms iki šešių mėnesių, kad jos imtųsi tolesnių veiksmų dėl jos sprendimuose užbaigti tyrimus pateiktų pasiūlymų, 2021 m. priimtinumo rodiklis apima 2020 m. baigtas nagrinėti bylas.

2020 m. ES institucijos patenkinamai bendradarbiavo su ombudsmene 81 proc. atvejų. Šis rodiklis pagerėjo, palyginti su praėjusiais metais (iki 2020 m. ataskaitoje „Putting it Right“ („Administravimo klaidų taisymas“) pateikta informacija apie tai, kaip ES institucijos reagavo į ombudsmenės pasiūlymus praėjusiais metais baigtose nagrinėti bylose. 2021 m. priėmus naują Europos ombudsmeno statutą, šis vertinimas dabar įtrauktas į metinį pranešimą.).

Iš viso ES institucijos 29 atvejais iš 36 pateiktų pasiūlymų, kuriuos ombudsmenė pateikė siekiant iš dalies pakeisti ar pagerinti jų administracines praktikas, reagavo teigiamai. 10 iš 12 institucijų, kurioms ombudsmenė pateikė pasiūlymus, visiškai sutiko su visais sprendimais, pasiūlymais ir rekomendacijomis. Iš likusių 2 institucijų Komisija įvykdė 16 iš 22 ombudsmenės pateiktų pasiūlymų, o Taryba sutiko su 1 iš 2 ombudsmenės pateiktų pasiūlymų.

6.5.2. Platesnis poveikis

Priimtinumo rodiklis atspindi institucijų atsakymus į pasiūlymus tam tikru laiko momentu ir nevisiškai atspindi ombudsmenės darbo poveikį laikui bėgant.

Ombudsmenės tyrimai gali atkreipti dėmesį į sistemines problemas, o su tuo susiję teigiami pokyčiai ne visada atsispindi metiniuose duomenyse.

Geras pavyzdys – ombudsmenės tyrimas dėl įmonių teikiamos paramos ES Tarybai pirmininkaujančioms valstybėms narėms. Reaguodama į ombudsmenės išvadas, Taryba galiausiai susitarė dėl gairių dėl įmonių teikiamos paramos valstybėms narėms, kurios pirmininkauja šešis mėnesius. Atlikus tyrimą padidėjo skaidrumas šiuo klausimu, nes pirmininkaujančios valstybės narės pradėjo savo oficialiose pirmininkaujančių valstybių narių interneto svetainėse skelbti informaciją apie joms teikiamą įmonių paramą, kad Parlamentas ir žiniasklaida galėtų stebėti šį aspektą.

Poveikį taip pat galima pasiekti suintensyvinus diskusijas atitinkama tema. Ombudsmenės veikla kartu su Parlamentu ir daugeliu kitų gali turėti svarbų „atgrasomąjį poveikį“. Institucijos žino, kad administraciniai veiksmai, neatitinkantys aukštų standartų, kurių tikisi visuomenė, gali paskatinti ombudsmenės tyrimą arba platesnę visuomenės kontrolę.

Konkretus pavyzdys – Europos Komisijos narių dalyvavimo nacionalinėse rinkimų kampanijose klausimas. Ombudsmenė gavo du skundus dėl Komisijos pirmininko ir Komisijos pirmininko pavaduotojo dalyvavimo Kroatijos politinės partijos kampanijos vaizdo įraše. Nors ombudsmenė nerado pagrindo pradėti tyrimą, ji paprašė Komisijos paaiškinti, kaip rinkimų kampanijų atžvilgiu taikomas Elgesio kodeksas. Reaguodama į tai, Komisija paskelbė, kad parengs naujas Komisijos narių dalyvavimo nacionaliniuose rinkimuose gaires.

7. Ryšiai ir bendradarbiavimas

7.1. Ryšiai

Tarnyba toliau dėjo pastangas viešinti Europos ombudsmenės darbą kuo platesnei auditorijai. Tikslinė ir naujoviška komunikacija buvo naudojama siekiant didinti visuomenės informuotumą apie konkrečius tyrimus ir bendro pobūdžio klausimus, pavyzdžiui, skaidrumą ir etiką, taip pat apie ombudsmenės vaidmenį propaguojant aukštus ES administracijos atskaitomybės standartus.

Interneto svetainė buvo toliau vystoma kaip dinamiškas ombudsmenės darbo turinio centras, todėl visuomenė galėjo kuo paprasčiau rasti aktualius tyrimus, naujausias naujienas ir pagrindinių klausimų paaiškinimus.

Buvo sukurta nauja interneto svetainės skiltis „Aktualiausi tyrimai“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama platesnę reikšmę visuomenei turintiems ombudsmenės tyrimams. Tyrimų sąrašas sudaromas remiantis atnaujinimų data ir naudojant trumpus bylų puslapius su bylos aprašymais, kuriais galima naudotis siekiant gauti informacijos apie tyrimą. Patobulinta paieškos interneto svetainėje funkcija, kad lankytojams būtų lengviau rasti ieškomus dokumentus.

Ombudsmeno tarnybos interneto svetainėje buvo sukurtos naujos skiltys, skirtos tarnybos veiklai, susijusiai su galimybe visuomenei susipažinti su ES dokumentais, taip pat apie tai, kaip susipažinti su ombudsmeno tarnybos dokumentais. Dėmesys galimybei susipažinti su dokumentais buvo papildytas komunikacijos kampanija, slenkamu internetiniu pristatymu ir trumpu aiškinamuoju vaizdo įrašu.

Pirmą kartą 2020 m. ombudsmenės metinis pranešimas buvo pristatytas kaip internetinis prisistatymas, todėl buvo lengva pamatyti, kokios yra pagrindinės ombudsmenės veiklos sritys ir kuriose srityse tarnyba padarė didžiausią poveikį.

Gegužės mėn. vykusioje metinėje spaudos konferencijoje ombudsmenė pristatė tarnybos veiklą. Spaudos konferencijos metu ombudsmenė paskelbė, kad pradeda plataus masto tyrimą, kaip Komisija tvarkosi su „sukamųjų durų“ reiškiniu (žr. pirmiau), ir pristatė svarbius šiuo metu vykdomus ir neseniai užbaigtus tyrimus.

Siekiant skleisti informaciją apie apdovanojimo už gerą administravimą nugalėtojus ir skatinti dalytis gerosiomis idėjomis ir patirtimi, per apdovanojimų ceremoniją surengta socialinės žiniasklaidos kampanija, kurios metu laimėję projektai buvo atskirai vizualiai pristatyti.

Ombudsmenė dalyvavo spalio 8 d. Strasbūre vykusiame Europos jaunimo renginyje (EYE2021), kuris buvo surengtas kaip konsultacijų dėl Konferencijos dėl Europos ateities dalis. Diskusijų, kurias vedė autorė ir aktyvistė Nini Tsiklauri, metu ombudsmenė atsakė į jaunimo klausimus apie tarnybos veiklą, taip pat apie tokius dalykus kaip skaidrumas ir demokratija bei ES ateitis.

2021 m., panašiai kaip ir ankstesniais metais, sparčiausiai augo socialinės žiniasklaidos paskyra „Instagram“ (46 proc. augimas, t. y. 1 195 nauji sekėjai). „LinkedIn“ paskyros sekėjų skaičius išaugo 24 proc. (+ 1 148), o „Twitter“ socialiniame tinkle, kuriame ombudsmenė turi didžiausią auditoriją iš visų socialinės žiniasklaidos platformų, sekėjų skaičius 2021 m. gruodžio mėn. siekė 31 300, o tai reiškė 7 proc. augimą (+ 2 140).

Galiausiai ombudsmenė ir darbuotojai tęsė informavimo veiklą – surengė interviu spaudos atstovams, kalbėjo svarbiose akademinėse ir teisinėse konferencijose ir kalbėjosi su lankytojų grupėmis.

7.2. Santykiai su ES institucijomis

7.2.1. Europos Parlamentas

2021 m. toliau buvo stiprinami puikūs ombudsmenės Emily O’Reilly ir Parlamento santykiai. Metų pradžioje ombudsmenė plenarinėje sesijoje kreipėsi į Parlamentą, o visus metus ji ir jos darbuotojai dalyvavo komitetų posėdžiuose, kad pristatytų ombudsmenės darbą atliekant konkrečius tyrimus. Ombudsmenė reguliariai susitiko su visų politinių sričių Parlamento nariais nuotoliniu būdu arba asmeniškai Briuselyje ir Strasbūre. Dėl pandemijos ombudsmenės 2020 m. metinis pranešimas Europos Parlamento pirmininkui buvo perduotas skaitmeniniu būdu 2021 m. rugsėjo 6 d.

7.2.2. Peticijų komitetas

Europos Parlamento Peticijų komitetas priklauso Europos ombudsmenų tinklui ir yra parlamentinis komitetas, atsakingas už ryšius su Europos ombudsmenu. Glaudus abiejų įstaigų bendradarbiavimas yra svarbus siekiant padidinti ES institucijų demokratinę atskaitomybę. Visus metus ombudsmenės veiklai tvirtai pritarė komitetas ir jo pirmininkė Dolors Montserrat, su kuria ombudsmenė reguliariai susitiko. Ombudsmenė ir jos darbuotojai dalyvavo komiteto posėdžiuose bendro intereso temomis ir keliose komiteto rezoliucijose nurodė ombudsmenės tyrimus, visų pirma susijusius su ES administracijos skaidrumu ir atskaitomybe COVID-19 kontekste.

7.2.3. Europos Komisija

Europos Komisija yra didžiausia ES institucija. Europos Komisijos, kaip ES vykdomosios valdžios institucijos, darbo apimtis reiškia, kad proporcingai dauguma ombudsmenės gaunamų skundų yra susiję su Komisijos darbu. 2021 m. Europos ombudsmenės ir Komisijos darbo santykiai ir toliau buvo labai konstruktyvūs. Komisijos pirmininko pavaduotoja V. Jourová kalbėjo lapkričio mėn. ombudsmenės surengtoje konferencijoje dėl galimybės susipažinti su dokumentais (žr. pirmiau), dėl kurios ombudsmenė gauna daug skundų, ir pranešė, kad Komisija sieks tobulinti šios srities taisykles. Šios dvi institucijos reguliariai palaikė ryšius tarnybų lygmeniu, todėl darbuotojai galėjo išlaikyti konstruktyvius santykius.

7.2.4. Kitos institucijos, agentūros ir organizacijos

Santykiai su įvairiais ES administracijos padaliniais yra numatyti ombudsmenės strategijoje „2024 m. link“. Ilgalaikį teigiamą poveikį ES administracijai galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant. Ombudsmenė palaiko glaudžius santykius su daugeliu ES institucijų, įstaigų ir agentūrų. 2021 m. Europos ombudsmenė, be kita ko, susitiko su Europos Teisingumo Teismo pirmininku, Europos vyriausiuoju prokuroru, Europos pagrindinių teisių agentūros (FRA) direktoriumi, Europos bankininkystės institucijos (EBI) pirmininku ir vykdomuoju direktoriumi, taip pat Europos Audito Rūmų nariu. Ombudsmenė taip pat palaiko gerus santykius su pilietine visuomene ir tarptautinėmis organizacijomis. Ji susitiko su EBPO generaliniu sekretoriumi, o tarnyba dabar priklauso EBPO neoficialiam skaidrumo ir atskaitomybės tinklui. Ombudsmenės darbuotojai kalbėjo Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Europos teisės akademijos (ERA) ir Meijers komiteto (Nyderlandų ES teisės mokslinių tyrimų tinklo) surengtuose renginiuose.

7.2.5. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija

Būdamas JT neįgaliųjų teisių konvencijos ES sistemos nariu, ombudsmeno tarnyba saugo, skatina ir stebi, kaip ES administracija įgyvendina Konvenciją. 2021 m. sistemai pirmininkavo Europos Parlamentas. Sistemoje atidžiai stebimi pokyčiai, susiję su 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategija, prie kurios prisidėjo sistema. Joje taip pat buvo pradėta rengtis ES peržiūrai dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamųjų pastabų įgyvendinimo.

Po dviejų tyrimų, užbaigtų atitinkamai 2019 m. ir 2020 m., dėl ES lėšų, susijusių su socialinės rūpybos institucijomis, panaudojimo, ombudsmenė savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl to, kaip Komisija stebi ES lėšų naudojimą neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisei į savarankišką gyvenimą skatinti. Šiuo metu ombudsmenė vertina Komisijos atsakymą, taip pat pasikonsultavusi su organizacijomis, susijusiomis su neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisėmis.

Kadangi Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymą dalijasi Komisija ir nacionalinės valdžios institucijos, ombudsmenė paprašė Europos ombudsmenų tinklo narių pateikti nuomonę šiuo klausimu. Ombudsmenė taip pat surengė internetinį seminarą su Europos ombudsmenų tinklo nariais, kad aptartų institucinę priežiūrą, lėšų naudojimą ir COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį.

2021 m. birželio mėn. ombudsmenė užbaigė strateginę iniciatyvą, kuria buvo siekiama įvertinti, kaip Komisijoje atsižvelgiama į neįgalių personalo narių specialiuosius poreikius COVID-19 kontekste. Remdamasis Komisijos atsaku į pandemiją ir ekspertų, įskaitant Europos neįgaliųjų forumą ir ES pagrindinių teisių agentūrą, indėliu, ombudsmenė parengė orientacinį geriausios patirties, kaip reaguoti į neįgaliųjų poreikius ekstremaliųjų situacijų atveju, sąrašą.

Ombudsmenė gavo skundą dėl Europos Komisijos atsisakymo skirti pagal jos taisykles padidintą išmoką darbuotojui, turinčiam neįgalų vaiką. Ombudsmenė pradėjo tyrimą ir paragino Komisiją atsakyti į skundą ir konkrečius klausimus.

Tarnyba savo veiklą, susijusią su neįgaliųjų teisėmis, pristatė keliuose per metus vykusiuose renginiuose, įskaitant Europos neįgaliųjų forumo organizuotą renginį.

7.3. Europos ombudsmenų tinklas

Europos ombudsmenė siekė stiprinti Europos ombudsmenų tinklo, kuris yra neoficialus tinklas, koordinuojamas Europos ombudsmeno, bendradarbiavimą ir darbo metodus. Europos ombudsmenų tinklą sudaro apie 100 tarnybų 36 Europos valstybėse, įskaitant Europos Parlamento Peticijų komitetą.

2021 m. Europos ombudsmenė siekė išplėsti Europos ombudsmenų tinklo vaidmenį stiprinant gebėjimus ir dalijantis geriausia patirtimi. Šiuo tikslu Europos ombudsmenų tinklo narių tarnybų ekspertams surengti trys tiksliniai internetiniai seminarai, kuriuose dalyvavo ES administracijos ekspertai. Šiuose internetiniuose seminaruose daugiausia dėmesio skirta įvairioms temoms: dirbtinis intelektas ir e. valdžia viešojo administravimo institucijose; Frontex skundų nagrinėjimo mechanizmas ir priverstinio grąžinimo stebėsena; institucinė priežiūra, ES lėšų naudojimas ir pandemijos metu įgyta patirtis.

2021 m. Europos ombudsmenė tęsė „lygiagrečią veiklą“ su Europos ombudsmenų tinklu. Su nacionaliniais Europos ombudsmenų tinklo nariais buvo konsultuojamasi ir jie dalyvavo Europos ombudsmenės iniciatyva atliekamame tyrime dėl to, kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) nagrinėja skundus dėl įtariamų pagrindinių teisių pažeidimų naudodamasi savo skundų nagrinėjimo mechanizmu. Su jais taip pat buvo konsultuojamasi ir jie dalyvavo atliekant tyrimą savo iniciatyva dėl to, kaip Europos Komisija stebi ES lėšų panaudojimą neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisei į savarankišką gyvenimą skatinti.

Europos ombudsmenė, taikydama tyrimų procedūrą, taip pat padeda Europos ombudsmenų tinklo nariams gauti ekspertų atsakymus iš atitinkamo ES administracijos padalinio apie jų tyrimų metu iškilusius ES klausimus. 2021 m. tyrimų temos apėmė tinkamumą gauti ES skaitmeninį COVID pažymėjimą ir Ispanijos įsipareigojimus, susijusius su gamtos ir biologinės įvairovės apsauga.

Visus metus ombudsmenė rengė susitikimus su nacionaliniais ir regioniniais ombudsmenais.

7.4. Flensburgo universiteto Europos apdovanojimas

Lapkričio mėn. ombudsmenei buvo įteiktas Flensburgo universiteto Europos apdovanojimas (angl. Europa Prize), skirtas už jos darbą gerinant ES administracijos atskaitomybę ir skaidrumą. Savo sveikinimo kalboje ombudsmenė kalbėjo apie teisinės valstybės principo laikymosi svarbą.

„Bandau užtikrinti, kad ES institucijos savo retoriką apie teisinę valstybę ir demokratines vertybes bei atskaitomybę ir skaidrumą suderintų su savo veiksmais bendraujant su piliečiais. Blogi poelgiai, net ir nedideli ir nepagarbūs, kurie prieštarauja vertybėms, kurias ES administracija privalo puoselėti, atima brangius ir trapius demokratinius išteklius ir suteikia galimybes blogiems veikėjams žaisti nedemokratinius žaidimus“, – teigė ombudsmenė savo kalboje.

8. Ištekliai

8.1. Biudžetas

Europos ombudsmeno tarnybos biudžetui numatomas atskiras ES biudžeto skirsnis. Jis suskirstytas į tris antraštines dalis. Pirmoje antraštinėje dalyje nurodyti atlyginimai, išmokos ir kitos su darbuotojais susijusios išlaidos. Antroje antraštinėje dalyje – pastatai, baldai, įranga ir kitos veiklos išlaidos. Trečia antraštinė dalis apima išlaidas, susijusias su institucijos atliekamomis bendrosiomis funkcijomis. 2021 m. biudžeto asignavimų suma buvo 12 501 836 EUR.

Siekdamas užtikrinti veiksmingą išteklių valdymą, ombudsmeno vidaus auditorius reguliariai tikrina institucijos vidaus kontrolės sistemas ir tarnybos atliekamas finansines operacijas. Ombudsmeno tarnybos, kaip ir kitų ES institucijų, auditą taip pat atlieka Europos Audito Rūmai.

8.2. Išteklių naudojimas

Ombudsmenė kasmet tvirtina metinį valdymo planą, kuriame nustatomi konkretūs veiksmai, kurių tarnyba turi imtis siekdama įgyvendinti institucijos uždavinius ir prioritetus, numatytus penkerių metų trukmės Europos ombudsmenės strategijoje „2024 m. link“. 2021 m. metinis valdymo planas bus pirmasis šia nauja strategija pagrįstas planas.

Ombudsmeno tarnyboje dirba aukštos kvalifikacijos daugiakalbiai darbuotojai. Tai užtikrina, kad tarnyba galėtų nagrinėti skundus 24 oficialiosiomis ES kalbomis ir didinti informuotumą apie ombudsmeno darbą ES. Remdamasis savo 2020 m. patirtimi, 2021 m. tarnyba toliau teigiamai ir greitai reagavo į COVID-19 pandemijos keliamus sunkumus. Ji priėmė modernią ir mišrią darbo politiką, kad būtų galima pasinaudoti nauja skaitmenine darbo aplinka, kartu užtikrinant didelį veiksmingumą ir darbuotojų gerovę.

2021 m. ombudsmenės etatų plane buvo 73 pareigybės, be to, tarnyboje dirbo vidutiniškai šeši sutartininkai, o per metus darbo patirties įgijo 16 stažuotojų.

2021 m. birželio mėn. ombudsmenė užbaigė tarnybos reorganizaciją ir įsteigė Administracijos direktoratą. Marie-Pierre Darchy buvo paskirta administracijos direktore po atviros įdarbinimo procedūros. Naujasis subjektas yra atsakingas už visus klausimus, susijusius su institucijos administravimu, žmogiškaisiais ištekliais, biudžetu, pastatais, IT ir įrašų valdymu.

Kaip susisiekti su Europos ombudsmene

Telefonu

+33 (0)3 88 17 23 13

E. paštu

eo@ombudsman.europa.eu

Pašto adresas:

Médiateur européen
1 avenue du Président Robert Schuman
CS 30403
F-67001 Strasbourg Cedex

Internete

• interneto svetainė ombudsman.europa.eu
• „Twitter“ twitter.com/EUombudsman
• „Instagram“ instagram.com/euombudsman
• „LinkedIn“ linkedin.com/company/272026
• „YouTube“ youtube.com/user/eotubes

Mūsų tarnybos

Strasbūras

Adresas lankytojams:

Bâtiment Václav Havel (HAV)
Allée Spach
F-67000 Strasbourg

Briuselis

Adresas lankytojams:

Bâtiment Froissart (FRS)
Rue Froissart 87
B-1000 Bruxelles

© Europos Sąjunga, 2022

Jei nenurodyta kitaip, visos nuotraukos ir vaizdai © Europos Sąjunga, išskyrus viršelį (© golubovy / Stocklib ir © f9photos / envatoelements).
Leidžiama atgaminti švietimo ir nekomerciniais tikslais, nurodžius šaltinį.
FrutigerNext šriftas.

HTML

ISBN 978-92-9483-280-1

ISSN 1830-690X

doi:10.2869/368187

QK-AA-22-001-LT-Q