Metinis pranešimas 2018

Įvadas

Mums labai malonu pristatyti Europos ombudsmeno tarnybos 2018 m. metinį pranešimą.

Mano įgaliojimų sričiai priklausančių skundų, kuriuos tarnybai teikia piliečiai, pilietinės visuomenės, verslo įmonių ir žiniasklaidos atstovai, skaičius labai išaugo. Manau, kad tai yra ne blogėjančių ES administravimo standartų, o didesnio informuotumo apie mano tarnybos atliekamą darbą ir teigiamų rezultatų, kurių galime pasiekti, pasekmė. Esu dėkinga ES institucijoms, agentūroms ir įstaigoms už jų bendradarbiavimą atliekant šį darbą, visų pirma Europos Parlamentui už nenutrūkstamą jo paramą.

Be to, šie metai buvo išskirtiniai tuo, kad šiemet buvo pasinaudota vienu iš retai naudojamų ombudsmeno įgaliojimų – Europos Parlamentui pateikti specialiąją ataskaitą, kurią pateikiau ataskaitoje dėl Europos Sąjungos Tarybos atskaitomybės.

Ištisus dešimtmečius visuomenės požiūris į ES iš dalies buvo formuojamas remiantis žalingu mitu, kad nacionalinės vyriausybės mažai arba visai neprisideda prie ES teisės aktų rengimo. Todėl siekiant ES demokratijos ir informacija grindžiamų viešųjų diskusijų yra svarbu, kad šis mitas būtų paneigtas.

Visuomenė turi teisę žinoti, kaip jų vyriausybės prisideda prie ES teisės aktų rengimo, todėl paprašiau Europos Parlamento paremti mano pasiūlymus dėl teisėkūros skaidrumo Taryboje gerinimo. Esu labai dėkinga Parlamento nariams už tai, kad mano pasiūlymai buvo aktyviai palaikomi, ir tikiuosi, kad tai paskatins konkrečius pokyčius dar iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų.

Be to, šiais metais oficialiai pradėta taikyti pagreitinta skundų nagrinėjimo procedūra, skirta prašymams dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Taikant šią procedūrą, pagal kurią mūsų tarnyba sprendimą dėl skundo stengiasi priimti per 40 dienų, jau pasiekta skundų pateikėjams naudingų rezultatų.

Dalis ombudsmeno darbo – aktyviai stebėti, kaip įgyvendinamos etikos ir atskaitomybės taisyklės. 2018 m. baigiau rengti padėties analizę, kurioje nagrinėjau, kaip 15-oje institucijų buvo administruojamos taisyklės, susijusios su vyresniųjų pareigūnų perėjimu į privatųjį sektorių. Džiaugiausi matydama, kad institucijose gerai suprantama griežtų taisyklių dėl šio „sukamųjų durų“ reiškinio svarba, tačiau šioje srityje dar daug ką reikia nuveikti.

Imdamasi tolesnių su „#MeToo“ judėjimu, kuriuo ir toliau siekiama atkreipti dėmesį į priekabiavimą ir, visų pirma, į priekabiavimą prie moterų, susijusių veiksmų, nusprendžiau patikrinti, kokia kovos su priekabiavimu tvarka taikoma ES administracinėse institucijose. Raštu kreipiausi į 26 ES institucijas ir agentūras, prašydama išsamesnės informacijos apie taikomą tvarką, apie tai, kaip ji įgyvendinama, ar buvo gauta skundų dėl priekabiavimo ir kaip šie skundai buvo išspręsti. Jau paskelbta mano analizė, kuri, tikiuosi, bus naudinga atliekant sunkų darbą, kuriuo siekiama iš darbo aplinkos pašalinti priekabiavimą.

Mano tarnyba dažnai nagrinėjo skundus dėl oficialiųjų ES kalbų vartojimo institucijose. Norėdami pradėti diskusiją, paprašėme žmonių nuomonės tokiais klausimais kaip ES interneto svetainių kalbų politika ar dėl to, kokiu mastu galima naudotis technologijomis vertimams pateikti. Atsakymų analizė bus nusiųsta Europos Komisijai.

Kovo mėn. Briuselyje surengėme kasmetinę Europos ombudsmenų tinklo konferenciją. Pagrindinė konferencijos tema – kaip ombudsmenai gali padėti kurti įtraukesnes visuomenes. Rugsėjo mėn. mano tarnybos surengtame papildomame seminare buvo diskutuojama apie tai, ko galima pasimokyti iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atlikto tyrimo dėl ombudsmeno institucijų vaidmens užtikrinant atvirą valdymą.

Spalio mėn. man buvo malonu paskelbti konkursą „2019 m. apdovanojimas už gerą administravimą“. Projektai bus pagerbti ir laimėtojai bus paskelbti apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks 2019 m. birželio mėn.

Trumpai tariant, 2018 m. buvo įtempti ir sėkmingi metai. Laukiant 2019 metų, kai vyks svarbūs Europos Parlamento rinkimai, ir vykstant diskusijoms dėl demokratijos ateities skaitmeniniame amžiuje, ES institucijoms tenkanti pareiga išlaikyti aukščiausius etikos ir atskaitomybės standartus yra kaip niekad svarbi.

Emily O’Reilly

1 Glaustai apie 2018 m.

Sausis Ombudsmenė pateikia rekomendaciją ECB pirmininkui M. Draghi sustabdyti jo narystę Didžiojo trisdešimtuko grupėje (G 30)	Vasaris Pristatoma pagreitinta skundų dėl galimybės susipažinti su dokumentais nagrinėjimo procedūra	Kovas Briuselyje surengiama Europos ombudsmenų tinklo metinė konferencija
Balandis Ombudsmenė sako kalbą, skirtą Europos piliečių iniciatyvos (EPI) dienai paminėti	Gegužė Ombudsmenė Parlamentui siunčia specialiąją ataskaitą dėl Tarybos teisėkūros atskaitomybės trūkumo	Birželis Ombudsmenė Prahoje atsiima apdovanojimą „Europos vizija“
Liepa Pradedamos viešos konsultacijos dėl kalbų vartojimo ES institucijose	Rugpjūtis Paskelbiamos rekomendacijos dėl Europos Komisijos generalinio sekretoriaus paskyrimo	Rugsėjis Ombudsmenė veda seminarą apie ombudsmeno institucijų vaidmenį užtikrinant atvirą valdymą
Spalis Paskelbiama konkurso „2019 m. apdovanojimas už gerą administravimą“ pradžia	Lapkritis Ombudsmenė dalyvauja 2018 m. metiniame kolokviume pagrindinių teisių klausimais	Gruodis Ombudsmenė apsilanko Vašingtone, kur aptaria JAV ir ES etikos ir skaidrumo taisykles

2 Pagrindinės temos

Europos ombudsmenas padeda piliečiams spręsti problemas, su kuriomis jie susiduria bendraudami su ES institucijomis, įstaigomis ir agentūromis. Kyla įvairių problemų – nuo nepakankamo skaidrumo priimant sprendimus ar atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais iki pagrindinių teisių pažeidimų ir su sutartimis susijusių keblumų.

2.1 Atskaitomybė priimant ES sprendimus

Siekiant sudaryti galimybę ES piliečiams tinkamai pasinaudoti savo demokratine teise dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese ir užtikrinti atsakingų asmenų atskaitomybę, teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymas turi būti pakankamai skaidrus.

Ombudsmenė pateikė Europos Sąjungos Tarybai keletą rekomendacijų, kuriomis siekiama, kad visuomenė galėtų lengviau stebėti ES teisėkūros procesą. Jose siūloma Tarybai sistemingai registruoti valstybių narių pozicijų jos parengiamuosiuose organuose tapatybes ir parengti aiškius kriterijus, pagal kuriuos dokumentams būtų taikomas „LIMITE“ (riboto naudojimo) statusas. E. O’Reilly taip pat pasiūlė Tarybai sukurti specialų tinklalapį kiekvienam pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir padaryti viešąjį dokumentų registrą patogesnį naudotojams. Ombudsmenė, paskelbdama specialiąją ataskaitą, paprašė Europos Parlamento paramos sprendžiant šį klausimą. Balsavimu plenariniame posėdyje dauguma Europos Parlamento narių parėmė ombudsmenės pasiūlymus.

Atskaitomybė priimant sprendimus taip pat taikoma sudėtingesnei ES sprendimų priėmimo proceso daliai, įskaitant komiteto procedūrą – rinkinį procedūrų, kuriomis valstybės narės kontroliuoja, kaip Europos Komisija įgyvendina ES teisę. Europos Parlamento narys kreipėsi į ombudsmenę po to, kai Komisija jam tik iš dalies suteikė galimybę susipažinti su valstybių narių atstovų posėdžių, kuriuose buvo diskutuojama apie ir sprendžiama dėl ES taisyklių dėl automobilių išmetamųjų teršalų, protokolais. Atkreipdama dėmesį į tai, kad siekiant atskaitingos demokratinės sistemos nepaprastai svarbus supratimas, kaip rengiamas įgyvendinimo aktas ir kokių pozicijų laikosi skirtingų valstybių narių atstovai, ombudsmenė paprašė Komisijos suteikti daug daugiau galimybių susipažinti su posėdžių protokolais.

ES kartais steigia ad hoc grupes, kurios teikia su tam tikromis politikos sritimis susijusias konsultacijas. Viena iš tokių grupių – Specialistų grupė – konsultavo Komisiją dėl to, kaip ES galėtų remti su bendra saugumo ir gynybos politika susijusius mokslinius tyrimus. NVO pateikė skundą ombudsmenei dėl su šia grupe susijusios skaidrumo stokos ir pažymėjo, kad ji nėra įtraukta į Komisijos ekspertų grupių, teikiančių ekspertų konsultacijas politikos klausimais, registrą. Ombudsmenė nustatė, kad grupė vykdė tas pačias funkcijas kaip ir ekspertų grupė, todėl paprašė jos skelbti posėdžių darbotvarkes, protokolus ir dalyvių pareiškimus. „Bet kuri kita būsima specialistų grupė taip pat turėtų taikyti tuos pačius skaidrumo standartus“, – pareiškė ombudsmenė.

Atskaitingas sprendimų priėmimas taip pat taikomas institucijos viduje priimamiems vidaus sprendimams. Gavusi du skundus, ombudsmenė išnagrinėjo, kaip Europos Komisija 2018 m. vasario mėn. paskyrė savo generalinį sekretorių ir nustatė keturis netinkamo administravimo atvejus, įskaitant tai, kad buvo kuriamas dirbtinas poreikis kuo skubiau kažką paskirti į šias pareigas. Ombudsmenė pažymėjo, kad atsakomybė už netinkamą administravimą tenka visai Komisijai bendrai, ir paprašė, kad ateityje būtų nustatyta speciali generalinio sekretoriaus paskyrimo procedūra. Neatsižvelgdama į Parlamento išreikštą paramą ombudsmenės rekomendacijoms, Komisija atsisakė įdiegti tokią paskyrimo procedūrą. Tada ombudsmenė baigė tyrimą ir pažymėjo, kad apgailestauja dėl to, jog Komisija nepasinaudojo galimybe susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą, kuris susvyravo po probleminio aukščiausias pareigas užimančio pareigūno paskyrimo.

2.2 Lobistinės veiklos skaidrumas

Didelė ombudsmeno atliekamo darbo dalis – atkreipti ES administracijos dėmesį į tam tikrus klausimus, įskaitant žalą, kurią visuomenės nuomonei apie ES daro „sukamųjų durų“ reiškinys – kai ES pareigūnai užima pareigas privačiajame sektoriuje arba asmenys iš privačiojo sektoriaus pereina dirbti į ES institucijas. Dėl šių veiksmų gali kilti klausimų, susijusių su buvusių kolegų interesų konfliktais ar lobistine veikla.

Ombudsmenė anksčiau atliko tyrimą dėl to, kaip Komisija sprendžia su jos darbuotojais susijusią „sukamųjų durų“ situaciją ir pateikė pasiūlymus, kaip ji galėtų sustiprinti šios srities taisyklių įgyvendinimo procedūras. 2017 m. E. O’Reilly tęsė veiklą šioje srityje pradėdama savo iniciatyva vykdomą tyrimą, kuriame nagrinėjo, kokiu mastu Komisija įgyvendino jos pasiūlymus.

2018 m. rugsėjo mėn. pradėtos taikyti Komisijos peržiūrėtos taisyklės dėl „sukamųjų durų“ reiškinio ir reglamentuojantys veiksmai, kurių imamasi, kai darbuotojai išeina atostogų dėl asmeninių priežasčių ar pereina dirbti kitur. Komisija kasmet atlieka apie 2 000 su ateinančių darbuotojų interesų konfliktais susijusių patikrų ir apie 400 darbuotojų, kurie ketina įsidarbinti už ES administracijos ribų, patikrų.

Ombudsmenei baigus analizę nustatyta, kad Komisijos vykdomas su „sukamųjų durų“ reiškiniu susijusios situacijos valdymas buvo netinkamas dviem aspektais. Informacija apie tuos atvejus, kai aukštas pareigas užimantis darbuotojas perėjo į kitą darbo vietą, buvo skelbiama ne visada (o tik tais atvejais, kai būdavo nustatoma lobistinės veiklos galimybė), ir ši informacija buvo skelbiama tik kartą per metus. Ombudsmenė paprašė, kad būtų skelbiama išsami informacija apie visus atvejus, ir pakartojo savo ankstesnį pasiūlymą, kad Komisija turėtų reguliariau skelbti su atskirais atvejais susijusią informaciją.

Ombudsmenė pasiūlė keletą kitų praktinių priemonių. Ji pasiūlė, kad jei Komisija nustatytų sąlygas buvusiam darbuotojui, atitinkamas asmuo turėtų apie tai informuoti savo būsimą darbdavį. Be to, E. O’Reilly pasiūlė, kad tais atvejais, kai buvusiam vyresniajam darbuotojui pradedamas taikyti laikinas draudimas vykdyti lobistinę veiklą, Komisija turėtų apie tai informuoti institucijose dirbančius šio asmens buvusius kolegas. Kitas pasiūlymas buvo toks, kad vyresniųjų pareigūnų perėjimas į privatųjį sektorių būtų skelbiamas tiesiogiai Skaidrumo registre.

Be to, ombudsmenė išnagrinėjo, kaip 15 ES institucijų ir įstaigų (įskaitant Europos Parlamentą, Tarybą ir Audito Rūmus) skelbia informaciją tais atvejais, kai jų vyresnieji darbuotojai prašo sutikimo pradėti darbą už šių institucijų ir įstaigų ribų, įskaitant tai, kaip dažnai skelbiama tokia informacija ir kokia yra šios informacijos apimtis ir turinys.

Nors šiose 15 institucijų ir įstaigų buvo puikiai suprantama, kaip svarbu, kad šioje srityje būtų griežtai įgyvendinamos taisyklės, ombudsmenė vis dėlto pateikė keletą patobulinimo pasiūlymų. E. O’Reilly pasiūlė institucijoms skelbti informaciją visais atvejais, kai jos vertina prašymą imtis darbo už jų ribų. Be to, jei buvęs darbuotojas pereina dirbti į organizaciją, kuri yra įtraukta į Skaidrumo registrą, į jų byloje skelbiamą informaciją turėtų būti įtraukta nuoroda į organizacijos įrašą Skaidrumo registre.

2.3 Galimybė susipažinti su dokumentais

Vasario mėn. oficialiai pradėta pagreitinta skundų dėl galimybės susipažinti su dokumentais nagrinėjimo procedūra, kuri greitai tapo svarbia bylų nagrinėjimo dalimi. Pagal šią sistemą, tarnyba per penkias darbo dienas nuo skundo gavimo turi nuspręsti, ar ji gali imtis jo nagrinėjimo, o sprendimą dėl skundo stengiamasi priimti per 40 dienų.

Belgijos NVO pasinaudojo šia procedūra pateikusi prašymą dėl galimybės susipažinti su dokumentais Europos gynybos agentūrai (EGA). Po šio tyrimo dokumentai (susiję su lobistine veikla Europos gynybos mokslinių tyrimų programoje) buvo paskelbti, o EGA patobulino savo procedūras ir sistemas, kurios taikomos tvarkant prašymus dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir reaguojant į šiuos prašymus.

Lėtai reaguodama į pradinį prašymą, atitinkama institucija kai kuriais atvejais de facto užkerta kelią galimybei susipažinti su dokumentu. Taip atsitiko ir tada, kai Vokietijos pilietis paprašė leisti susipažinti su informaciniais dokumentais, skirtais Komisijos nario, atsakingo už ES biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, ir trečiųjų asmenų posėdžiams. Skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmenę, nes Komisija daugiau nei vienus metus negalėjo priimti spendimo dėl šio prašymo. Tyrimo metu Komisija teigė, kad ji vis dar negali pareikšti nuomonės dėl šio prašymo, todėl ombudsmenė pateikė rekomendaciją dėl nepateisinamo vėlavimo. Tada Komisija paskelbė 12 posėdžių dokumentus, o ombudsmenė tai įvertino kaip tinkamą žingsnį.

Atlikusi dar vieną tyrimą, E. O’Reilly paragino Komisiją laikytis pragmatiško ir piliečiams palankaus požiūrio į skaidrumą, kad būtų išvengta klaidingo įspūdžio apie slaptumą. Komisija suteikė žurnalistams galimybę iš dalies susipažinti su dokumentais dėl ES projektų dėl viešųjų belaidžio interneto zonų miestuose užtikrinimo. Ombudsmenė nustatė, kad Komisijos atliktos dokumentų redakcijos, kaip nurodė ir pati Komisija, nebuvo susijusios su skundo pateikėjo prašymo sritimi. Tačiau E. O’Reilly pasiūlė, kad tais atvejais, kai tik nedidelė dokumento dalis yra nesusijusi su skundo pateikėjo prašoma informacija, ateityje Komisija turėtų viešai paskelbti ir šią informaciją.

Be to, ombudsmenė pateikė rekomendaciją dėl Komisijos atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su genetiškai modifikuotų organizmų naudojimu maistui ar pašarams. Nevyriausybinė organizacija „Greenpeace“ paprašė Komisijos leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, kuriuose nurodytos įvairios Komisijos prieš pateikiant pasiūlymą svarstomos galimybės, taip pat su dokumentais, kuriuose nurodoma, kaip buvo pasirinkta konkreti pasiūlyme pateikta galimybė.

Nagrinėjant kitą bylą siekiama aiškiau apibrėžti, kada elektroniniai laiškai gali būti laikomi dokumentais ir dėl jų gali būti teikiamas prašymas leisti susipažinti su dokumentais. Šio tyrimo metu ombudsmenė paprašė Komisijos nustatyti savo vidaus politiką, pagal kurią būtų sprendžiama, kada darbuotojų e. pašto pranešimai būtų laikomi dokumentais, ir pateikti atsakymą į ombudsmenės nuomonę, kad galimybė susipažinti su darbuotojų e. pašto pranešimais gali būti būtina nagrinėjant prašymus dėl galimybės visuomenei susipažinti su ES dokumentais.

2.4 Pagrindinės teisės

Ombudsmenė nuolat nagrinėja skundus dėl pagrindinių teisių, pavyzdžiui, susijusių su lygybe ir nediskriminavimu. Europos investicijų banko (EIB) darbuotojas kreipėsi į ombudsmenę ir pasiskundė dėl banke esančios diskriminacijos dėl lyties. Skundo pateikėjas pateikė pranešimą pagal banko informavimo apie pažeidimus politiką, kuriame nurodė, kad bankas nesuteikė moterims tokių pat galimybių kaip vyrams užimti vadovaujamas pareigas. Ombudsmenė nustatė, kad EIB per ilgai neatsakė į skundo pateikėjo pranešimą ir paprašė EIB sugriežtinti informavimo apie pažeidimus politiką. EIB sutiko tai padaryti. Be to, ombudsmenė paragino banką dėti daugiau pastangų lyčių pusiausvyrai užtikrinti visais vadovų lygmenimis ir siekti į vadovaujamas pareigas priimti daugiau moterų, nei nustatyta pagal dabartinį EIB tikslą – 33 proc. iki 2021 m.

2018 m. pabaigoje ombudsmenė ėmėsi tolesnių veiksmų, susijusių su anksčiau atliktu tyrimu dėl to, ar valstybės narės, įgyvendindamos ES sanglaudos politiką, laikosi pagrindinių teisių. E. O’Reilly paklausė Komisijos, kokių veiksmų buvo imtasi siekiant padėti valstybėms narėms parengti skundų dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų nagrinėjimo priemones. Kadangi atliekant tyrimą buvo nagrinėjama, kaip valstybėse narėse leidžiamos ES lėšos, ombudsmenė taip pat pakvietė Europos ombudsmenų tinklo narius išnagrinėti, kaip jų vyriausybės įgyvendina taisykles.

2018 m. pradžioje dvi profesinės sąjungos ombudsmenei pateikė skundą dėl Europos Komisijos dokumento ir jos tarnybų darbinio dokumento dėl oro eismo valdymo. Skundo pateikėjos laikėsi nuomonės, kad dokumentuose buvo pažeidžiama pagrindinė teisė streikuoti ir kad Komisija neturėjo įgaliojimų veikti šioje srityje. Ombudsmenė nustatė, kad skatindama valstybes nares neprivalomai taikyti tam tikrą praktiką įvykus streikui, Komisija neviršijo savo įgaliojimų. Ji taip pat nustatė, kad nėra įrodymų, kurie leistų manyti, jog kuri nors Komisijos skatinama praktika pažeidžia pagrindinę teisę streikuoti.

2.5 Etikos klausimai

Dalis ombudsmeno atliekamo darbo – atkreipti ES institucijų dėmesį į tai, kaip jas, ar jų veiksmus, suvokia visuomenė. Atsižvelgdama į tai ir gavusi Briuselyje įsikūrusios skaidrumo srityje veikiančios NVO skundą, E. O’Reilly paprašė Europos Centrinio Banko (ECB) prezidento Mario Draghi sustabdyti savo narystę Didžiojo trisdešimtuko grupėje (G 30) – privačioje organizacijoje, kurią sudaro pagrindinių privačių ir centrinių bankų vadovai, taip pat akademinės bendruomenės nariai. Kadangi kai kurie G 30 nariai yra bankų vadovai, kuriuos tiesiogiai arba netiesiogiai prižiūri ECB, ombudsmenė nustatė, kad tolesnė ECB prezidento narystė G 30 gali pakenkti visuomenės pasitikėjimui banko nepriklausomumu. ECB atsisakė įgyvendinti ombudsmenės pateiktus pasiūlymus. Apgailestaudama dėl tokios Banko pozicijos, E. O’Reilly išreiškė viltį, kad galbūt jos rekomendacija paskatins didesnį su tokiais klausimais susijusį sąmoningumą ateityje.

Ombudsmenė palankiai įvertino 2018 m. pradžioje Komisijos paskelbtą pranešimą, kuriame teigiama, kad ji pradės skelbti informaciją apie Komisijos narių kelionių išlaidas kartą per du mėnesius. Šį žingsnį Komisija žengė ombudsmenei atliekant tyrimą dėl skaidrumo srityje veikiančios NVO „Access Info Europe“ pateikto skundo, susijusio su tuo, kaip Komisija nagrinėjo prašymus dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Komisijos narių 2016 m. kelionės išlaidomis. Savo baigiamajame sprendime ombudsmenė pavadino naują viešinimo politiką „labai teigiamu žingsniu siekiant didesnio skaidrumo šioje srityje“.

Prasidėjus „#MeToo“ judėjimui ombudsmenė nusprendė patikrinti, kokią kovos su priekabiavimu politiką taiko ES administracija. Ji raštu kreipėsi į 26 ES institucijas ir agentūras, prašydama išsamesnės informacijos apie taikomą politiką, apie tai, kaip ji įgyvendinama, ar buvo gauta skundų dėl priekabiavimo ir kaip šie skundai buvo išspręsti. Ombudsmenės nustatyti geriausios patirties pavyzdžiai – informuotumo didinimas, mokymas, rizikos vertinimas, politikos stebėsena ir reabilitacijos priemonės. Bendro pobūdžio pastaboje ombudsmenė pažymi, kad visi ES darbuotojai, nepaisant jų statuso, turėtų būti apsaugoti nuo priekabiavimo ir ši apsauga turėtų būti taikoma visų kategorijų darbuotojų veiksmams.

Be to, ombudsmenė pateikė Europos Parlamentui konkrečius pasiūlymus, kaip sustiprinti skundų dėl priekabiavimo nagrinėjimo procedūras. To buvo imtasi gavus vienos Europos Parlamento frakcijos darbuotojo skundą dėl to, kad Parlamento patariamasis komitetas pernelyg ilgai vertino jo bylą dėl priekabiavimo. Ombudsmenė pažymėjo, kad procedūriniai trūkumai galėtų turėti neigiamos įtakos ES valstybės tarnyboje vykdomoms kovos su priekabiavimu procedūroms ir pasiūlė Parlamentui nustatyti gaires dėl laikotarpio, per kurį Patariamasis komitetas turėtų užbaigti su konkrečiomis bylomis susijusį savo darbą.

2.6 ES agentūros ir kitos įstaigos

Be to, kad imasi skundais pagrįstų ar savo iniciatyva vykdomų tyrimų, ombudsmenė siekia įkvėpti pokyčius ES institucijose ir kitomis priemonėmis, įskaitant dalyvavimą su jos veiklos sritimi susijusiose viešosiose konsultacijose. 2018 m. pradžioje E. O’Reilly raštu kreipėsi į Komisijos Pirmininką Jeaną-Claude‘ą Junckerį ir pateikė pasiūlymus dėl ES maisto grandinės rizikos vertinimo modelio skaidrumo. Be kita ko, ji pasiūlė, kad Europos maisto saugos tarnyba turėtų nedelsdama paskelbti su rizikos vertinimu susijusių posėdžių darbotvarkes ir protokolus. Be to, ji pažymėjo, kad viešasis interesas dėl mokslinių tyrimų patikimumo paprastai pranoksta komercinį interesą dėl mokslinių tyrimų rezultatų apsaugos.

Tęsdama savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl to, kaip Europos vaistų agentūra (EMA) bendrauja su farmacijos įmonėmis prieš joms pateikiant paraiškas gauti registracijos pažymėjimus, 2018 m. spalio mėn. ombudsmenė pradėjo šiam klausimui skirtas viešas konsultacijas. Konsultacijų metu buvo paprašyta pateikti nuomonę apie tai, ar ši išankstinio pateikimo veikla yra pakankamai skaidri ir ar reikia daugiau skaidrumo, susijusio su mokslinėmis konsultacijomis, kurias EMA teikia vaistų kūrėjams. Konsultacijos vyko iki 2019 m. sausio mėn. pabaigos.

Atlikus tyrimą dėl to, kaip Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) nagrinėja saugos pranešimus, agentūra pakeitė savo praktiką taip, kad saugos pranešimus teikiantys asmenys gautų atsakymą, ar EASA turi įgaliojimus spręsti iškeltus klausimus. Politika buvo pakeista po to, kai orlaivių techninės priežiūros mechanikas pateikė ombudsmenei skundą dėl to, kad nesulaukė jokio atsakymo dėl jo pateikto saugos pranešimo.

Verslo įmonė kreipėsi į ombudsmenę po to, kai Europos mokslinių tyrimų įstaiga (angl. REA) bandė susigrąžinti dalį savo įnašo, sumokėto įmonei pagal ES finansuojamą projektą. Po ombudsmenės įsikišimo, REA sutiko, kad jos pirminis įmonei pateiktas paaiškinimas, kodėl ji nori susigrąžinti lėšas, nebuvo pakankamai aiškus, ir pasiūlė skundo pateikėjui dar vieną galimybę pateikti paaiškinimus, susijusius su REA iškeltais klausimais.

2.7 ES sutartys ir dotacijos

Kasmet ombudsmenė nagrinėja keletą su ES lėšomis susijusių bylų. Nors Europos Komisija deramai užtikrina, kad lėšos būtų skirstomos ir leidžiamos tinkamai, kartais pasitaiko su šia patikrinimo procedūra susijusių nesusipratimų ar sunkumų.

Vienoje byloje įmonės Kroatijoje, kuri priklausė ES lėšomis finansuojamą projektą vykdžiusiam konsorciumui, savininkas kreipėsi į ombudsmenę po to, kai Komisija pareikalavo sugrąžinti lėšas, kurių suma buvo didesnė nei ta, kurią įmonė gavo. Po ombudsmenės įsikišimo Komisija sutiko daugiau nei 300 000 EUR sumažinti susigrąžintiną sumą. Tačiau ji neatsiprašė skundo pateikėjo ir neįgyvendino kitos ombudsmenės rekomendacijos – peržiūrėti audito metu padarytas išvadas. Ombudsmenė pasiūlė, kad ateityje Komisija užtikrintų, jog jos veiksmai įgyvendinant finansines taisykles, būtų sąžiningi ir proporcingi bei geriau atspindėtų vertybes, kuriomis grindžiama ES.

Kita byla buvo susijusi su Europos Komisijos sprendimu susigrąžinti lėšas, kurios pagal ES programą „LIFE+“ buvo skirtos Vokietijos nevyriausybinei organizacijai. Komisijos nuomone, ginčijamos lėšos sudarė NVO pelną, todėl ji siekė susigrąžinti 214 707 EUR sumą. Skundo pateikėjas užginčijo Komisijos poziciją ir kreipėsi į ombudsmenę. Tyrimo metu Komisija sutiko nebesiekti lėšų susigrąžinimo.

Dar vienas su lėšomis susijęs tyrimas buvo pradėtas, kai Europos universitetų asociacija pateikė skundą ombudsmenei dėl Komisijos atsisakymo padengti išlaidas (83 000 EUR), kurias organizacija patyrė vykdydama projektą „ALFA-PUENTES“ – projektą, skirtą regioninei integracijai Lotynų Amerikos regione stiprinti. Ombudsmenė nustatė, kad Komisija nepakankamai pagrindė savo atsisakymą išmokėti šią sumą Europos universitetų asociacijai, ir paprašė tai padaryti. Atsakydama į tai, Komisija dar kartą aptarė šį klausimą su skundo pateikėjais ir sutiko padengti išlaidas.

2.8 Piliečių dalyvavimas formuojant ES politiką

ES, kurioje yra 24 oficialiosios kalbos ir daugiau kaip 500 mln. piliečių, yra įsipareigojusi gerbti ir saugoti kalbų įvairovę. Todėl kalbos, kurias ES institucijos vartoja bendraudamos su visuomene, yra labai svarbios. Visi ES teisės aktai turi būti skelbiami visomis oficialiosiomis kalbomis, tačiau ne šiais konkrečiais atvejais ES institucijos turi tam tikrą veiksmų laisvę dėl kalbų vartojimo konkrečiose situacijose.

Vis dėlto institucijose esama nenuoseklumo, susijusio su tuo, kada ir kaip jos taiko kalbų politiką, o itin didelį susirūpinimą kelianti sritis yra institucijų interneto svetainės. Liepos–rugsėjo mėn. ombudsmenė vykdė viešas konsultacijas, kuriose prašė pateikti pastabas apie tai, kokiu būdu ES institucijos galėtų geriausiai bendrauti su visuomene. Per konsultacijas gauti 286 atsakymai, dauguma jų – iš privačių asmenų (247), trys – iš valstybių narių, o du – iš ES agentūrų. Atsakymų analizė bus paskelbta 2019 m. ombudsmeno interneto svetainėje.

Piliečių dalyvavimas formuojant politiką priklauso nuo to, ar žmonės turi galimybę laiku susipažinti su atitinkama informacija. Tai aiškiai parodo viena byla dėl galimybės susipažinti su dokumentais – gyvūnų teisių NVO kreipėsi į ombudsmenę po to, kai Komisija atsisakė leisti susipažinti su skaičiavimų, atliktų siekiant apskaičiuoti gyvūnų naudojimą poveikio vertinimo projektui, dokumentais. Vertinimas buvo atliekamas siekiant pakeisti ES teisę, reglamentuojančią cheminių medžiagų įvertinimą ir autorizaciją (REACH). Tyrimo metu Komisija paskelbė dokumentus – ėmėsi veiksmų, kurie atitiko ir neseniai priimtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą dėl galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su teisėkūros iniciatyvomis.

Ombudsmenė toliau tvirtai rėmė Europos piliečių iniciatyvą (EPI), pagal kurią Europos Komisija turėtų apsvarstyti su šiuo klausimu, dėl kurio buvo surinkta daugiau nei vienas milijonas parašų iš mažiausiai septynių valstybių narių, susijusius teisės aktus. EPI dienai skirtoje kalboje E. O’Reilly pažymėjo, kad jos tarnyba stebės, kaip įgyvendinami nauji teisės aktai dėl Europos piliečių iniciatyvos.

3 Ryšiai ir bendradarbiavimas

3.1 Ryšiai

Siekdama didinti savo žinomumą, Ombudsmeno tarnyba 2018 m. žengė du reikšmingus žingsnius. Pirmasis – tarnybos svetainės, kurios nauja versija pradės veikti liepos mėn., pertvarkymas. Nauja interneto svetainė yra patogesnė naudoti, o jos paieškos funkcija geresnė, nes dabar bylos gali būti grupuojamos pagal temą, formatą ir datą. Pagrindiniai tyrimai, leidiniai ir renginiai rodomi gerai matomoje vietoje, kad naudotojas galėtų greitai susipažinti su tarnybos vykdoma veikla.

Ombudsmenė taip pat pristatė naują vaizdo įrašą, kuriame paprastai perteikiamas jos atliekamo darbo pobūdis. Vaizdo įraše išskiriamos trys sritys, kurias gali tirti ombudsmenas: galimybė susipažinti su informacija, su ES lėšomis susijusios problemos ir lobistinės veiklos skaidrumas. Be to, atskiros tyrimų sritys yra padalytos į tris trumpus vaizdo įrašus, kuriais lengva dalytis socialiniuose tinkluose.

Tarnybos socialinio tinklo „Twitter“ paskyros – „@EUOmbudsman“ – lankytojų skaičius per metus padidėjo 17 proc., o socialinio tinklo „LinkedIn“ lankytojų skaičius išaugo 13 proc. Platformose, kuriose ombudsmeno tarnyba pradėjo aktyviai dalyvauti neseniai, sekėjų skaičius stipriai išaugo – pavyzdžiui, socialinio tinklo „Instagram“ sekėjų skaičius padidėjo 61 proc., o ombudsmeno tarnybos puslapio socialiniame tinkle „Medium“ skaitytojų skaičius išaugo 40 proc.

Po didelės sėkmės, kurios buvo sulaukta pirmą kartą paskelbus konkursą „Apdovanojimas už gerą administravimą“, spalio mėn. ombudsmenė paskelbė konkursą „2019 m. apdovanojimas už gerą administravimą“, kuriam buvo pasiūlyti įvairių ES institucijų, įstaigų ir agentūrų projektai. Kandidatūras apdovanojimui gali teikti ES darbuotojai arba įmonės, asociacijos ar pilietinės visuomenės grupės. Kviesdama siūlyti kandidatus ombudsmenė pažymėjo, kad „oficialiai pripažįstant šį darbą lengviau dalytis geriausia patirtimi institucijose“ ir ji tikisi, jog tai įkvėps būsimiems projektams. Apdovanojimų ceremonija vyks 2019 m. birželio mėn.

Ombudsmeno tarnyba džiaugėsi galėdama dalyvauti 2018 m. Europos jaunimo renginyje, kurio metu per birželio mėn. dvi dienas Strasbūre susirinko tūkstančiai jaunų žmonių. Renginyje dalyvavo keletas tarnybos darbuotojų, kurie pasakojo, kaip tarnyba padeda piliečiams ir kaip žinia apie tarnybos vykdomą veiklą skleidžiama socialinėje žiniasklaidoje. E. O’Reilly ten skaitė pagrindinį pranešimą, kuriame jaunimui priminė apie galią, kurią suteikia balsavimo teisė. Ji paragino juos žiūrėti į Europos Parlamento rinkimus kaip į galimybę pasinaudoti šia galia ir taip daryti įtaką ES lygmeniu priimamiems sprendimams.

3.2 Ryšiai su ES institucijomis

3.2.1 Europos Parlamentas

Ombudsmenė labai vertina glaudžius ryšius su Europos Parlamentu. Jo nariai renka ombudsmeną, kuris padeda žmonėms spręsti su Europos Sąjungos administracija susijusius klausimus. 2018 m. ombudsmenė sakė kalbą Parlamento plenarinėje sesijoje, kur pasikeitė nuomonėmis su atstovais iš keleto komitetų, įskaitant Peticijų komitetą, Teisės reikalų komitetą, Tarptautinės prekybos komitetą, Konstitucinių reikalų komitetą ir Biudžeto kontrolės komitetą. Ombudsmenė susitiko su Europos Parlamento Pirmininku Antonijumi Tajaniu ir surengė posėdžius su keletu Europos Parlamento narių, kurie atstovavo visoms pagrindinėms frakcijoms. Ombudsmenė tikisi ir toliau produktyviai bendradarbiauti su nauju, 2019 m. išrinktu Parlamentu.

3.2.2 Peticijų komitetas

Nuolatinis dialogas su Peticijų komitetu yra būtinas, kad būtų galima veiksmingai spręsti klausimus, dėl kurių visuomenė prašo pagalbos ir rekomendacijų iš Komiteto ar Ombudsmeno tarnybos. Ombudsmeno tarnyba nagrinėja skundus dėl ES institucijų, įstaigų ir agentūrų darbo, o Peticijų komitetas nagrinėja peticijas, susijusias su ES veiklos sritimis visoje Europoje. 2018 m. Komitetas vienu metu nagrinėjo keletą bylų dėl ombudsmenės atliekamo darbo. Ombudsmenė džiaugėsi sužinojusi, kad gali pasikliauti tvirta Komiteto narių, atstovaujančių visoms frakcijoms, parama, ir nekantrauja toliau dirbti su naujai suformuotu Komitetu.

3.2.3 Europos Komisija

Europos Komisija prižiūri didžiąją dalį ES administracinio darbo, o jos vykdomai veiklai tenka daug visuomenės dėmesio. Ji yra didžiausia ES institucija, turinti didžiulį poveikį milijonų žmonių gyvenimui, todėl suprantama, kad didelė dalis ombudsmenei teikiamų skundų yra susiję su Komisijos atliekamu darbu. Norėdama informuoti apie tai, kas europiečiams kelia susirūpinimą, 2018 m. ombudsmenė susitiko su Komisijos Pirmininku J.-C. Junckeriu ir keletu Komisijos narių. Komisija jau taiko įspūdingai aukštus viešojo administravimo standartus, tačiau daugelį sričių dar reikia tobulinti. Todėl veiksmingiausia bendradarbiavimo forma yra reguliarūs, atviri ir sąžiningi abiejų institucijų tarnybų darbo santykiai.

3.2.4 Kitos institucijos, agentūros ir organizacijos

Siekdama stebėti ir remti jų administravimo kultūrą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ombudsmenė palaiko ryšius ir su kitomis ES institucijomis, įstaigomis ir agentūromis. 2018 m. ombudsmenė palaikė glaudžius ryšius su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP), Europos Centriniu Banku (ECB), Europos investicijų banku (EIB), Europos Audito Rūmais ir keletu kitų institucijų. Artimi santykiai su visomis ES institucijomis, įstaigomis ir agentūromis yra svarbi ombudsmeno strategijos „2019 m. link“ dalis, siekiant kurti atviresnę ir labiau į paslaugas orientuotą, visiems Europoje gyvenantiems asmenims naudingą ES administravimo sistemą.

3.2.5 Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija

Ombudsmeno tarnyba, kaip ES sistemos narė, užtikrina, skatina ir stebi, kaip ES institucijų lygmeniu įgyvendinama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK). Rugsėjo mėn. ombudsmenė metams perėmė ES sistemos pirmininko pareigas.

Atlikdama strateginį tyrimą dėl elgesio su neįgaliaisiais pagal ES bendrąją sveikatos draudimo sistemą (angl. JSIS), ombudsmenė rekomendavo Komisijai peržiūrėti JSIS reglamentuojančias nuostatas tam, kad būtų užtikrinta atitiktis JTNTK. Be to, ombudsmenė nustatė keletą sisteminių su neįgaliųjų teisių apsauga susijusių problemų ir pateikė keletą pasiūlymų. Ji taip pat pateikė ataskaitą dėl konsultacijų su neįgalių ES darbuotojų ar ES darbuotojų, kurių šeimos nariai turi negalią, asociacijomis ir Europos neįgaliųjų forumu (ENF).

Ombudsmenė baigė savo strateginį tyrimą dėl Komisijos interneto svetainių ir internetinių priemonių prieinamumo neįgaliesiems. Ji buvo patenkinta, kad siekdama didinti savo interneto svetainių prieinamumą Komisija ėmėsi veiksmų, ir pateikė keletą su šiuo tikslu susijusių pasiūlymų. Pavyzdžiui, ji pasiūlė Komisijai įvairiose interneto svetainėse jų turinį pateikti naudojant prieinamus formatus, kurie atitinka aukštesnius tarptautinius standartus, priimti veiksmų planą dėl interneto svetainių prieinamumo, taip pat pradėti vykdyti privalomus interneto svetainių prieinamumo mokymus visiems su jomis dirbantiems darbuotojams.

Atlikusi bendrą tyrimą dėl dviejų skundų, susijusių su Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) atrankos procedūrų prieinamumu silpnaregiams, gruodžio mėn. ombudsmenė paskelbė savo rekomendacijas. Ji paprašė EPSO užtikrinti, kad atrankos procedūrų elektroninė paraiška visapusiškai atitiktų prieinamumo reikalavimus, taikomus silpnaregiams kandidatams. Be to, ji paragino laiku įdiegti pagalbines technologijas, kurios kandidatams reikalingos atliekant kompiuterinius testus, vykdomus testavimo centruose visame pasaulyje.

Tęsdama savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl to, ar įgyvendinant ES sanglaudos politiką laikomasi pagrindinių teisių, ombudsmenė raštu kreipėsi į Komisiją dėl reikalavimo valstybėms narėms turėti įdiegtus veiksmingus skundų nagrinėjimo mechanizmus, susijusius su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais. Pavyzdžiui, ji klausė, kokių veiksmų Komisija ėmėsi siekdama padėti valstybėms narėms įgyvendinti tokius mechanizmus ir kaip ji stebėjo, ar valstybės narės vykdo šį įsipareigojimą.

Be to, ombudsmenė raštu kreipėsi į Komisiją dėl Europos mokyklų ir neįgalių vaikų. Ji paprašė Komisijos imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad iš specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų, kurie negali lankyti Europos mokyklų, tėvų nebūtų reikalaujama prisidėti prie savo vaikų mokymo išlaidų.

3.3 Europos ombudsmenų tinklas

Svarbiausias Europos ombudsmenų tinklo (EOT), kurį sudaro 96 tarnybos 36 Europos šalyse, Europos Parlamentas ir Peticijų komitetas, renginys buvo kovo mėn. surengta konferencija, kurioje dalyvavo viso ombudsmenų tinklo atstovai, taip pat Briuselyje įsikūrusių organizacijų atstovai ir žurnalistai. Konferencijos įvadinėje sesijoje buvo nagrinėjama tema, kuri yra visų šalių ombudsmenų atliekamo darbo esmė – kaip užtikrinti, kad visuomenė būtų teisinga ir įtrauki piliečiams. E. O’Reilly paruošė dirvą paragindama ombudsmenus prisidėti prie to, kad neseniai priimtas Europos socialinių teisių ramstis būtų įgyvendintas. Pagrindinėje diskusijoje buvo aptarta, kaip ombudsmenai galėtų geriau bendradarbiauti siekdami skatinti socialinį teisingumą, kaip ES politika dera nacionaliniame kontekste ir kokia galėtų būti ES ateitis. Vėliau buvo diskutuojama apie tai, kaip ombudsmenai, kai kuriais atvejais bendradarbiaudami su kitomis įstaigomis, pavyzdžiui, ES finansuojamu tinklu SOLVIT, gali padėti piliečiams, kurie susiduria su sunkumais dėl to, kad ES teisė nėra įgyvendinama tinkamai. Keli ombudsmenai atkreipė dėmesį į tokius tarpvalstybinius klausimus kaip su socialinėmis išmokomis susijusios problemos.

Tęsdama kovo mėn. surengtoje konferencijoje pradėtą darbą, Ombudsmeno tarnyba surengė seminarą Briuselyje, į kurį susirinko ryšių palaikymo pareigūnai ir Tinklo komunikacijos specialistai. Seminare buvo aiškinamasi, kaip būtų galima sustiprinti EOT bendradarbiavimą, buvo nagrinėjami bendravimo su piliečiais šiuolaikiniame itin glaudžiai susijusiame pasaulyje geriausios patirties pavyzdžiai, taip pat buvo apmąstyta, ko galima pasimokyti iš EBPO atlikto tyrimo dėl ombudsmeno institucijų vaidmens užtikrinant atvirą valdymą.

EOT ir toliau daug dėmesio skyrė lygia greta atliekamiems suinteresuotųjų ombudsmeno tarnybų tyrimams ir iniciatyvoms. 2018 m. pradžioje ombudsmenė baigė vykdyti strateginę iniciatyvą, kuria buvo siekiama ištirti, kaip įgyvendinamas ES teisės aktas (Reglamentas (ES) Nr. 1005/2009) dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Baigiamajame laiške E. O’Reilly atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija dar nepadėjo valstybėms narėms atlikti teisės akto laikymosi patikrinimų, nors pagal šį konkretų teisės aktą ji turi teisę tai daryti. Keletas nacionalinių ombudsmeno tarnybų apžvelgė, kaip ES teisė yra įgyvendinama jų šalyse.

Kita iniciatyva, kurią vykdant buvo bendradarbiaujama su nacionaliniais ombudsmenais, buvo siekiama nustatyti, kokiu mastu Komisija vertina tai, ar nacionalinės eksporto kreditų agentūros (nacionalinės įstaigos, kurios teikia finansinę paramą įmonėms, vykdančioms veiklą rizikingose rinkose) laikosi ES taisyklių dėl žmogaus teisių ir aplinkosaugos aspektų. Nacionalinių ombudsmenų buvo paprašyta pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Atlikus tyrimą, kurio imtasi gavus skundą iš tarptautinės NVO koalicijos, buvo pateikta rekomendacija, nes ombudsmenė nustatė, kad Komisijos atliekama metinė tokių agentūrų peržiūra buvo netinkama. Šis klausimas taip pat buvo svarstomas per Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto klausymą, kuriame Europos Parlamento nariai pritarė ombudsmenės pozicijai. Komisija sutiko atsižvelgti į ombudsmenės rekomendaciją, o ji, baigdama tyrimą, paprašė Komisijos po metų pateikti ataskaitą apie padarytą pažangą.

Užklausų procedūra, pagal kurią Europos ombudsmeno tarnyba padeda EOT nariams gauti ES institucijų ekspertų atsakymus ES teisės klausimais, ir toliau buvo vertingas EOT narių naudojamas šaltinis. Viena tokia užklausa buvo gauta iš Ispanijos ombudsmeno tarnybos, kurios darbuotojas parašė laišką Europos ombudsmenei dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (Frontex) koordinuojamų bendrų grąžinimo operacijų. Ispanijos tarnyba pastebėjo tam tikrų problemų, įskaitant tai, kad grąžinami asmenys nebuvo informuoti apie egzistuojantį skundų nagrinėjimo mechanizmą, ir tai, kad šis mechanizmas nebuvo parengtas nei popierine forma, nei atitinkama kalba (šiuo atveju – ispanų kalba). Po šios užklausos Frontex paskelbė formą savo interneto svetainėje, parengė jos spausdintinį variantą, taip pat išvertė į ispanų, rusų, serbų ir albanų kalbas.

Tęsdama nuolatinių apsilankymų savo nacionalinių partnerių tarnybose tradiciją, vasario mėn. E. O’Reilly vyko į Graikiją, kur ją priėmė ombudsmenas Anreasas Pottakis. Kelionės metu E. O’Reilly susitiko su keletu Graikijos vyriausybės narių ir aptarė savo darbą ES skaidrumo ir atskaitomybės srityje su vietos suinteresuotaisiais subjektais ir žurnalistais. Be to, ji apsilankė netoli Atėnų esančioje Elaiono pabėgėlių stovykloje.

3.4 Ombudsmenė apsilanko Vašingtone

2018 m. gruodžio mėn. ombudsmenė vyko į komandiruotę Vašingtono mieste, kur susitiko su įvairiais JAV politikos formuotojais, priežiūros tarnybomis, NVO, ekspertų grupėmis, akademinės bendruomenės nariais ir kitais atstovais, kad susipažintų su etikos, skaidrumo ir atskaitomybės standartais ir taisyklėmis, taip pat su jų įgyvendinimu JAV administracijoje ir Kongrese. Ombudsmenė su įvairiomis JAV tarnybomis aptarė tokius klausimus kaip „sukamųjų durų“ reiškinys, lobistinė veikla, informatorių apsauga ir Informacijos laisvės aktas. E. O’Reilly susitiko su Kongreso nariais, generaliniais inspektoriais ir specialiaisiais patarėjais, o Vokietijos Maršalo fonde pasakė kalbą apie populizmą ir visuomenės pasitikėjimą.

4 Bylos ir skundai. Kaip mes tarnaujame visuomenei

Pagrindinė Europos ombudsmeno užduotis – užtikrinti, kad ES administracija tarnautų visuomenės interesams, ir padėti visiems, kurie susiduria su problemomis ES institucijose. Nors ombudsmenė ir toliau naudojasi savo iniciatyvos įgaliojimais tam, kad tarnautų visuomenės interesams, ombudsmeno tarnybos veikla iš esmės grindžiama asmenų, akademinės bendruomenės atstovų, verslo įmonių ir kitų organizacijų skundais.

Ombudsmeno tarnyba nuolat siekia tobulinti savo darbo metodus, kad būtų kiek įmanoma lankstesnė ir veiksmingesnė teikdama pagalbą tiems, kam jos reikia. Tai pagrindinis principas, kuriuo buvo vadovaujamasi rengiant peržiūrėtas skundų nagrinėjimo įgyvendinimo nuostatas, kurios dabar yra gerai žinomos.

Be to, 2018 m. pradėjusioje veikti naujoje ombudsmeno tarnybos interneto svetainėje buvo pritaikyta peržiūrėta ir galimiems skundų pateikėjams patogi sąsaja. Tarnyboje skundus nagrinėjančių pareigūnų komanda yra įvairialypė, todėl ir naujajame interneto puslapyje aiškiai parodomas Ombudsmeno tarnybos įsipareigojimas padėti pagalbos ieškantiems žmonėms visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis.

Dar viena 2018 m. oficialiai pradėta nauja iniciatyva – ombudsmenės pagreitinta skundų nagrinėjimo procedūra, skirta skundams dėl visuomenės galimybės susipažinti su ES institucijų turimais dokumentais nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant šiuos skundus laiko veiksnys dažnai būna labai svarbus, ombudsmenė nusprendė laikytis lankstesnio ir paprastesnio su šių skundų nagrinėjimu susijusio požiūrio.

Nagrinėdama skundus dėl galimybės susipažinti su dokumentais, ombudsmeno tarnyba dabar kreipiasi į instituciją (kai tai būtina) ankstesniame proceso etape. Bendras tikslas – sprendimą dėl skundo priimti per 40 dienų.

4.1 Skundų rūšys ir pateikėjai

4.1.1 Skundų ir strateginių tyrimų apžvalga

Nors didžiąją dalį tarnybos darbo sudaro skundais grindžiamų bylų nagrinėjimas, ombudsmenė taip pat atlieka platesnio masto strateginius tyrimus ir imasi atitinkamų iniciatyvų, jeigu, jos nuomone, yra pagrindo tai daryti. Nagrinėti tokias bylas ombudsmenė pradeda savo iniciatyva, kai nustato sisteminę problemą, kurią reikėtų išnagrinėti atsižvelgiant į viešąjį interesą, arba kai gauna vieną ar kelis skundus dėl sisteminės svarbos klausimo.

4.1.2 Ombudsmeno įgaliojimų sričiai nepriklausantys skundai

2018 m. Europos ombudsmenė išnagrinėjo 1 300 skundų dėl klausimų, kurie nepriklauso jos įgaliojimų sričiai, daugiausia todėl, kad jie nesusiję su ES institucijos ar įstaigos veikla.

Šie skundai visų pirma buvo susiję su problemomis, su kuriomis skundų pateikėjai susidūrė nacionalinėse ar regioninėse viešosiose įstaigose, nacionaliniuose ar tarptautiniuose teismuose ir privačiose įmonėse. Skundai buvo susiję su tokiais klausimais, kaip antai vartotojų apsauga (pavyzdžiui, dėl bankų ir oro transporto bendrovių), socialinė apsauga ir sveikatos priežiūra, apmokestinimas ar prašymai išduoti vizą. Be to, kartais piliečiai kreipėsi į ombudsmenę klaidingai manydami, kad ombudsmenas yra apeliacinė institucija, kurios jurisdikcijai priklauso nacionalinės ar regioninės ombudsmeno institucijos.

2018 m. ombudsmenė gavo daug panašių skundų dėl trijų klausimų (daugiau nei 10 vienam klausimui), kurie nėra priskiriami ombudsmenės įgaliojimų sričiai, t. y. dėl terminuotųjų Ispanijos gydytojų darbo sutarčių, dėl administracinių baudų, kurias Italijos valdžios institucijos skiria už neperleidžiamumo išlygos nebuvimą čekiuose, ir dėl policijos represijų Rumunijoje.

Kai kurie skundai, nors ir buvo nukreipti prieš ES instituciją ar įstaigą, taip pat nepriklausė ombudsmenės įgaliojimų sričiai, nes buvo susiję su politiniais klausimais, Europos Parlamento teisėkūros darbu arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teismine veikla.

Visais šiais atvejais ombudsmenė atsakė pagalbos prašantiems žmonėms ta kalba, kuria buvo pateiktas skundas, paaiškino apie ombudsmeno įgaliojimus ir patarė, kiek tai įmanoma, kokios kitos įstaigos galėtų jiems padėti. Gavusi skundų pateikėjų sutikimą, ombudsmenė skundus perdavė ir Europos ombudsmenų tinklo (EOT) nariams.

Tiems skundų pateikėjams, kurie išreiškė nepasitenkinimą dėl konkrečių ES teisės aktų, paprastai buvo rekomenduojama kreiptis į Europos Parlamento Peticijų komitetą. Tiems, kurie kėlė su ES teisės įgyvendinimu susijusius klausimus, buvo nurodoma kreiptis į nacionalinį arba regioninį ombudsmeną arba į ES tinklus, pavyzdžiui, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT) ir tarnybą „Jūsų Europos patarėjas“. Skundų pateikėjai taip pat buvo informuoti apie galimybę pateikti Europos Komisijai skundą dėl pažeidimo.

4.2 Dėl kurių institucijų skųstasi?

4.3 Dėl ko skųstasi?

4.4 Pasiekti rezultatai

4.5 Ombudsmeno pasiūlymų laikymasis

Atlikdamas tyrimus, ombudsmenas gali teikti ES institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus, kaip spręsti problemą arba gerinti jų administracinę praktiką. Šie pasiūlymai teikiami kaip sprendimai, rekomendacijos ir patarimai.

Kiekvienais metais ombudsmenas atlieka išsamią analizę, kaip institucijos reaguoja į pasiūlymus, pateiktus ankstesniais metais baigtų tyrimų metu. Ši analizė, kurią sudaro pasiūlymų laikymosi rodikliai ir kiti konkretūs pavyzdžiai, kuriais parodomas ombudsmeno atliekamo darbo poveikis ir svarba, skelbiama metinėje ataskaitoje „Putting it right?“ („Administravimo klaidų taisymas“).

2017 m. ES institucijos laikėsi ombudsmenės pasiūlymų 81 proc. atvejų. Palyginti su 2016 m., šis rodiklis nežymiai sumažėjo (nuo 85 proc.). Institucijos teigiamai reagavo į 80 iš 99 ombudsmenės pateiktų pasiūlymų dėl veiklos gerinimo. Būta ir kitų 148 atvejų, kai, ombudsmenės nuomone, institucijos ėmėsi veiksmų, kad pagerintų savo darbą. 8 iš 14 institucijų laikėsi visų pasiūlymų (100 proc.), o Europos Komisija, su kuria susiję daugiausia atvejų, pasiūlymų laikėsi 76 proc. atvejų.

2018 m. ataskaita bus paskelbta 2019 m. pabaigoje.

5 Ištekliai

5.1 Biudžetas

Europos ombudsmeno biudžetui numatomas atskiras ES biudžeto skirsnis. Jis suskirstytas į tris antraštines dalis. Į pirmą antraštinę dalį įtraukiami atlyginimai, išmokos ir kitos su darbuotojais susijusios išlaidos. Antra antraštinė dalis skirta pastatams, baldams, įrangai ir kitoms veiklos išlaidoms. Trečia antraštinė dalis apima išlaidas, susijusias su institucijos atliekamomis bendrosiomis funkcijomis. 2018 m. biudžeto asignavimų suma buvo 10 837 545 EUR.

Siekdamas užtikrinti veiksmingą išteklių valdymą, ombudsmeno vidaus auditorius reguliariai tikrina institucijos vidaus kontrolės sistemas ir tarnybos atliekamas finansines operacijas. Ombudsmeno, kaip ir kitų ES institucijų auditą taip pat atlieka Europos Audito Rūmai.

5.2 Išteklių naudojimas

Ombudsmenas kasmet tvirtina metinį valdymo planą, kuriame nustatomi konkretūs veiksmai. Jų tarnyba turi imtis siekdama įgyvendinti institucijos uždavinius ir prioritetus, numatytus penkerių metų trukmės Europos ombudsmeno strategijoje „2019 m. link“. 2018 m. metinis valdymo planas bus ketvirtasis šia strategija pagrįstas planas.

Institucijoje dirba aukštos kvalifikacijos daugiakalbiai darbuotojai. Tai užtikrina, kad institucija galėtų nagrinėti skundus dėl netinkamo administravimo 24 oficialiosiomis ES kalbomis ir didinti informuotumą apie ombudsmeno darbą ES. 2018 m. ombudsmeno institucijoje dirbo 65 darbuotojai.

2018 m. rugsėjo mėn. prie tarnybos prisijungė Cesira D‘Aniello, kuri užėmė tarnybos generalinės sekretorės pareigas. Ji pakeitė Beate Gminder, kuri ėmėsi naujų pareigų Europos Komisijoje.

Išsamią informaciją apie ombudsmeno tarnybos struktūrą ir skirtingų skyrių uždavinius galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje.

Kaip susisiekti su Europos ombudsmene

Telefonu

+33 (0)3 88 17 23 13

E. paštu

eo@ombudsman.europa.eu

Internetu

• Interneto svetainė: www.ombudsman.europa.eu
• Twitter: twitter.com/EUombudsman
• Instagram: https://www.instagram.com/euombudsman/
• LinkedIn: www.linkedin.com/company/272026
• YouTube: www.youtube.com/eotubes

Mūsų biurai

Strasbūras

Pašto adresas

Médiateur européen
1 avenue du Président Robert Schuman
CS 30403
F-67001 Strasbourg Cedex

Adresas lankytojams

Bâtiment Václav Havel (HAV)
Allée Spach
F-67070 Strasbourg

Briuselis

Pašto adresas

Médiateur européen
Rue Wiertz
B-1047 Bruxelles

Adresas lankytojams

Montoyer-Science (MTS)
30 rue Montoyer
B-1000 Bruxelles

© Europos Sąjunga, 2019

Visų nuotraukų ir vaizdų teisės priklauso © Europos Sąjungai, išskyrus viršelį (© Anthony SEJOURNE/iStock).

Leidžiama atgaminti mokymo ir nekomerciniais tikslais, jeigu pateikiama nuoroda į šaltinį.

Tekstas surašytas FrutigerNext šriftu.

Print	QK-AA-19-001-LT-C	ISBN 978-92-9483-021-0	doi:10.2869/70228
PDF	QK-AA-19-001-LT-N	ISBN 978-92-9483-055-5	doi:10.2869/212688
HTML	QK-AA-19-001-LT-Q	ISBN 978-92-9483-054-8	doi:10.2869/56101