Šis atvejis susijęs su tuo, kaip Europos Komisija nagrinėjo skundą, kurį 2006 m. jai pateikė 27 piliečių iniciatyvos nariai (toliau – skundo pateikėjai), kovoję su neigiamais, jų manymu, Vienos oro uosto plėtros padariniais. Komisija padarė išvadą, kad atitinkami darbai buvo vykdomi, neatlikus pagal Direktyvą 85/337/EEB privalomo poveikio aplinkai vertinimo. Siekdama ištaisyti šį neapsižiūrėjimą, ji susitarė su Austrijos valdžios institucijomis, kad jos atliks ex-post poveikio aplinkai vertinimą, kuo tiksliau atkurdamos ex ante poveikio aplinkai vertinimo sąlygas, ir taip pateiks išsamų atitinkamų projektų poveikio aplinkai vertinimą. Galutinė šios procedūros ataskaita Komisijai buvo pateikta 2011 m. vasario mėn.

Skundo pateikėjai buvo nepatenkinti ex post poveikio aplinkai vertinimo atlikimu. Be kita ko jie kritikavo tai, kad (i) atsakomybė už atitinkamą procedūrą buvo skirta tai pačiai institucijai, kuri buvo davusi leidimus darbams, todėl ji įsivėlė į aiškų interesų konfliktą, ir (ii) jiems nebuvo suteikta galimybė susipažinti su vertinimo procedūra, kaip numatyta ES direktyvoje.

2008 m. skundo pateikėjai kreipėsi į Europos Ombudsmeną (skundas 1532/2008). Išnagrinėjęs šį atvejį, Ombudsmenas priėjo prie išvados, kad skundo pateikėjų argumentai dėl pirmiau nurodytų dviejų klausimų iš pirmo žvilgsnio atrodė pagrįsti, ir todėl tuo metu jis negalėjo teigti, kad Komisija užtikrino tinkamą ex post poveikio aplinkai vertinimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad procedūra tebevyko ir kad Komisija buvo pareiškusi, jog ji baigs pažeidimo procedūrą tik įsitikinusi, kad Austrijos valdžios institucijos ėmėsi visų būtinų priemonių, Ombudsmeno nuomone, tuo metu jam nebuvo reikalo imtis tolesnių veiksmų. Todėl 2009 m. gruodžio mėn. jis savo tyrimą baigė, aiškiai pasakydamas, jog tiki, kad Komisija į jo išvadas atsižvelgs.

2010 m. lapkričio mėn. skundo pateikėjai vėl kreipėsi į Ombudsmeną (skundas 2591/2010). Ombudsmenas pradėjo antrą tyrimą, kurio metu patikrino Komisijos dokumentų bylą. Pasirodė, kad byloje nėra jokio reikšmingo Komisijos ir Austrijos valdžios institucijų susirašinėjimo, kuris būtų buvęs vykdomas ex post poveikio aplinkai vertinimo metu. Svarbiausia, nebuvo nieko, kas rodytų, kad skundo pateikėjų tuo metu pateikta informacija būtų buvusi aptarta raštu su Austrijos institucijomis. Dėl Ombudsmeno sprendimo dėl skundo 1536/2008 taip pat nebuvo susirašinėjama. Šie faktai Ombudsmeną privedė prie išvados, kad Komisija neatsižvelgė į jo pirmojo tyrimo išvadas. Todėl jis pateikė rekomendacijos projektą, kad Komisija peržiūrėtų savo poziciją. Rekomendacijos projektas sėkmės nesulaukė.

Ombudsmeno nuomone, ši byla yra apgailėtinas pavyzdys atvejo, kai Komisija (i) svarbioje byloje nesiima jokių veiksmų aiškiam ES teisės pažeidimui ištaisyti ir (ii) ignoruoja Ombudsmeno patarimus. Todėl, jo nuomone, šį klausimą tikslinga pateikti Europos Parlamento dėmesiui. Ombudsmenas baigė tyrimą, parengdamas specialią ataskaitą Parlamentui.